Pavakarojom su draugais vakar ir vis koks nuotykis aplanko mus. Sėdim pube, plepam, skanaujam, ragaujam ir nuo šalimais esančio stalo pakyla pora vyrukų.
Vienas aukštesnis, matosi daugiau velnių priėdęs, kitas ramesnis, su hobby horse arkliu - vardu Jolanta.
Na ir... pasiūlo mums paragauti pūdytos silkės su apelsinu ir stipriu užsigėrimu.
Aš visom rankom sutinku su šiuo nuotykiu, o likę irgi nesipriešina. Keliaujam į lauką, imam šakutes ir su Kęstu kabinam tą silkę, kurios kvapas. Na kaip čia pasakius, kaip sunkiai sudėvėtų kojinių, kurios gyvenime nematė švaraus vandens su muilu, arba koks būtų itin pagyvenęs, pradėjęs irti maisto produktas. Kaip vasarą išvažiuotum atostogų ir paliktum šiukšlių dėžę visko pilną ir grįžęs po poros savaičių pauostytum tą dėžę. Kad įsivaizduoti, tai labai nemalonus kvapas, kurio šiaip kasdienoje nesutiksi.
Mes drąsiausieji, tai suvalgėm tą silkutę ir tiek, aš tik apelsinu užsikandau, o Kęstas su Petru ir gurkštelėjo stipresnio. Bubas... galvojau, kad irgi bandys, bet nepasirašės ant šitos mūsų nesąmonės. Dilkės tekstūra yra minkštesnė, nei tradicinės silkės, o skonis normalus - silkė, kaip silkė.
 |
| Pūdyta silkė |
Comments
Post a Comment