Kartais pasileidžiam plaukus ir pasidairom neatrastų vietų, neatrastų maistų paragaujam.
Taip jau nutiko, kad nulėkėm tradiciškai į Zapyškį su dviračiais, bet to buvo maža ir užkilom į kalną ieškoti Antano Sutkaus galerijos.
Vos, vos užsiropštėm į dviračiams statų kalną, pasukom link galerijos ir... užmatė akys mėlyną konteinerį arba tiksliau - mėlyną Čeburekinę, egzotišku pavadinimu - Žydrūnas. Kaip nesustosi, kaip meniu nepaskaitysi, kaip neužsisakysi.
Pasiėmėm po didelį čebureką, kol jį gamino maloni moteris, mes nulėkėm į A.Sutkaus galeriją po atviru dangumi. Fotografijos giliai kalbančios, bet pačios galerijos sprendinys puikiai dera prie fotografijų. Taip gerai sudėliota, taip pagalvota ar tiksliau išgalvota, kad gan nedidelė ekspozicija padarė vieną geresnių potyrių. Panašiai, kaip Stasio galerija/muziejus Pajevėžyje.
Kol apžiūrėjom galeriją, praėjo mūsų lauktos 10 minučių ir nuskuodėm pas Žydrūną čeburekų. Labai tvarkingai įdėti dideli čeburekai į dėžutę jau laukė mūsų, mes pasičiupę tuos čeburekus vėl lėkėm į Sutkaus galeriją ir šalia jos esantį amfiteatrą.
Na... atsidarom savo dėžutę, o ten tikrai dideli čeburekai. Kandam kraštą ir beveik iš karto dantys įsminga į mėsą, gausiai prikrautą svogūnų ir skaniai pasūdytą. Čebureko tešla išorėje traški, viduje prisigėrusi mėsos skonio - tokio skanaus čebureko nesu valgiusi. Sukimšom skanius čeburekus su puikiu vaizdu tiek į Sutkaus galeriją, tiek į Nemuno slėnį ir iš nuostabos laimingais veidais lėkėm vėl atgal per Zapyškį, Kačerginę namo.
 |
| Zapyškio Žydrūno čeburekai |
 |
| Žydrūno čeburekinė |
 |
| Antano Sutkaus galerija |
Comments
Post a Comment