Pukiokes blogas

 Kepiau šiandien vakarienę kiek kitaip - ant laužo. Vaikas šiandien buvo itin meilus ir norėjo viską kartu daryti.  Kalbėjom kaip lauže kepti bulves, o ji pasirinkto skustas kepti lauže. Tai tuomet supjaustėm bulves, pašlakstėn alyvuogių aliejumi, nuėjau į daržą ieškoti ko nors žalio ir radau ką tik prasikalusius česnakinius svogūnus, dar pabarstėm pipirų, druskos, raudonėlio. Ant folijos dėjom maždaug samtį bulvių, pjaustytų 1,5x1,5 cm kubeliais, sviesto, turėtos rūkytos mėsytės, sandariais užspaudžiau ir dar į kitą folijos lakštą susukau. Sudėjau į sudegusio laužo vidurį ir apkasiau karštom žarijom. Kepėm iš viso 7 gumuliukus taip paruoštų bulvių, kai kurie gumuliukai buvo tobuli, o kiti - perkepę. Tad 28 minutes kepimo reiktų pamažinti iki 25minučių.

 Yra namuose vartojami keli terminai ir jie kitų žmonių gali būti nevartojamo arba jų reikšmė gali būti visai skirtingi. Taigi vienas iš tų terminų yra gastrolės. Mūsuose gastrolės yra išėjimas iš namų, net gali būti pieno nuėjimas į artimiausią parduotuvė - gastrolės. Gali būti visai kultūringa programa, joje gali būti koncertas, spektaklis ar tiesiog pasisėdėjimas su draugais. Gastrolės yra ir nukeliavimas į svečius, taigi gastrolės yra plati sąvoka nusakanti nosies iškišiną iš namų ir prasiblaškymą, linksmybes. Taigi šiandien išėjome su Ryte pasivaikščioti, bet paskui užgastroliavom ir nukeliavom pagurkšnoti limonado su bulvytėm. Vaikas netvėrė kailyje bekeliaudama link kultūros, gurkšnojo limonadą, krimto bulvytes ir čiauškėjo. Tas čiauškesys toks susižaidybino į žaidimą atspėk - sugalvoji ką nors ir tada kitas spėlioja, ką sugalvojai. Šį kavarą atsakymai į išgalvojimus buvo labai įvairūs: mašina, Soboras, boružė, Laisvės alėja, kapibaras, voras, veidrodis. Pačiauškėjom į valia...

 Kartais pasileidžiam plaukus ir pasidairom neatrastų vietų, neatrastų maistų paragaujam. Taip jau nutiko, kad nulėkėm tradiciškai į Zapyškį su dviračiais, bet to buvo maža ir užkilom į kalną ieškoti Antano Sutkaus galerijos. Vos, vos užsiropštėm į dviračiams statų kalną, pasukom link galerijos ir... užmatė akys mėlyną konteinerį arba tiksliau - mėlyną Čeburekinę, egzotišku pavadinimu - Žydrūnas. Kaip nesustosi, kaip meniu nepaskaitysi, kaip neužsisakysi. Pasiėmėm po didelį čebureką, kol jį gamino maloni moteris, mes nulėkėm į A.Sutkaus galeriją po atviru dangumi. Fotografijos giliai kalbančios, bet pačios galerijos sprendinys puikiai dera prie fotografijų. Taip gerai sudėliota, taip pagalvota ar tiksliau išgalvota, kad gan nedidelė ekspozicija padarė vieną geresnių potyrių. Panašiai, kaip Stasio galerija/muziejus Pajevėžyje. Kol apžiūrėjom galeriją, praėjo mūsų lauktos 10 minučių ir nuskuodėm pas Žydrūną čeburekų. Labai tvarkingai įdėti dideli čeburekai į dėžutę jau laukė mūsų, me...

 Įsitaisiau naują tradiciją - eiti į banką keisti centukų. Dukra bemėgsta centų, maniškis irgi nemėgsta ir... prisirenka centukų namuose. Tie centukai gyvena tokios specialioj skarbonkėj, tai aš su visa ta skarbonke einu į banką. Banke jau trečią kartą buvau, tai jau gudri, jau visą procedūrą žinau: - pasispaudi ekraną ir gauni čekiuką - nueini prie kasos, paduodi dokumentą - duoda dėžutę supilti centukus, supilu centukus ir vėl pasiima dėžutę per tokį specialų stalčių - užsideda pirštinę darbuotojas - supila visus centukus į skaičiavimo mašiną, mašina suskaičiuoja - pasižiūri, ar nėra netinkamų monetų - atspausdina ir pasirašo popieriūkštį - atiduoda popieriūkštį ir naujus banknotus su blizgančiomis monetomis Vien dėl tų bizgančių monetų verta eiti į banką.

 Pažintiniai takai vilioja, tik reik pasidaryti maršrutą ir pasidėlioti žygelius, maitinimą ir nakvynę. Šiaip vilioja sugrįžti į Zarasus ir permiegoti botelyje, tik šį kartą keturiese. Labanore norėtųsi pasivaikščioti, yra ten Ščiūro rago pažintinis takas, o ir šiaip iš vaikystės mėlynių rinkimo katorga visai žavi, su lašiniais papjaustytais, su agurku, su duonos rieke ir su maudynėmis tobulai švariame miško ežerėlyje. Žagarės miestukas labai dailus, gal ten pasibūti reiktų, ji kažkuo primena Kuldigą Latvijoje, tik mažesnė Žagarė. Vilioja mane ir Šaltiškių molio karjeras, kad patirti kitą repjefą ir maštabus karjero. Remku, dedu, o nulėksim kas bus pakeliui, ką užsinorėsim pamatyti ir kur oras leis. Ir ilgesnių pažintinių takų idėjas galimės prasklaidyti -  https://www.checkinlithuania.com/patarimai/ilgieji-pazintiniai-pesciuju-takai/

 Jau savaitė kaip startavo italų kalba, mokausi ne aš viena, o dviese varom. Programėlę naudojam, tai matom vienas kito progresą ir kiek taškų turim, kokioj pamokoj esam parodom vienas kitam. Tai dinamika yra su ta italų kalba, giminės, artikėliai, kelios raidės kažkokios kitokios, apostrofos, bet šiaip geras jausmas, kad perskaityti eina. Per savaitę mano pasiekimai: - 100 žodžių - atskiriu cafe con latte ir latte... kaip kava su pienu ir pienas :) Kvepi nauju hobiu, labai panašiu į gitarą, kur kasdien reikia skirti laiko ir labai smagu, kad abudu tą hobį puoselėjam. Mano ragazzo, mano marito irgi italų mokosi.  Tiesa, šiandien kaip tik sutikom tikrą italą ir miestą Pizą išvadinau pica... :) gerai, kad buvo, kas pataisė mano primityvų iki kaulų čiulpų itališką tarimą. Italų kalbos pasiekimai po savaitės

 Vis kokie blynai eina į trasą ir šį kartą eina į apyvartą pūsti blynai su kepimo milteliais. Šiek tiek panašūs į mini pyragėlius, šiek tiek į blynus. Vaikai vis prašo ir šie blynai su kepimo milteliais labai konkuruoja su čirviniais blynai savo populiarumu. Blynams reikės: - 3 kiaušinių - 2 šaukštų cukraus - 100ml pieno - 50g lydyto sviesto - 200g miltų - žiupsnio druskos - 1 arb.š. su kupu kepimo miltelių Blynų tešlos paruošimas: - kiaušinius išplakti su cukrumi, bet ne iki putų, t.y. nepersistengti - supilti pieną, miltus su kepimo milteliais, druska - išmaišyti, galiausiai supilti sviestą ir dar kartą išmaišyti. - kepti, vartyti, kartais lašą aliejaus, kokosų aliejaus ar sviesto įmesti į keptuvę Fluffy blynai su kepimo milteliais

Perskaičiau trumpą, mažą knygelę "Apie šūdmalą". Na ir užsisuko mano mintys šia tema. Šūdmalystė (aka bullshit) yra nei tiesa, nei meilas ir yra tokia komunikacijos ar vėjų kalbėjimo rūšis, kur labai mažai turi bendro su faktai, skaičiais ir objektyvu. Knygoje ne žodis į žodį, bet mintis nuskambėjo - jeigu nenori meluoti, geriau užsiimk šūdmalyste ir išsisuk.  Ir viename team buildinge esu savo vadovo pavadinta 'no bullshit' žmogeliu, tai įstrigo gan ilgam ir galvoju, kaip keičiasi kartais mano sąveika su aplinka, bendravimu ir kiek mano ~0% šūdmala pavirto dabar - koks dabar tas procentas. Einu per šūdmalą ir galvoju, kaip jį klasifikuoti per savo patirtį ir savo sutiktus žmones ir jų elgesį. Šūdmala, kaip atsakymas: - Daugiau taip - lyg ir nuskambėjo frazė, kad darom, einam, kryptis lyg ir ta, bet rankos tikrai neduotum nukristi dėl to "duagiau taip" atsakymo. Lyg ir nuomonės sutampa, lyg ir supratimas yra tas pats, bet yra palaidų esminių ir ne esminių g...

 Vasario mėnesio atostogų savaitė leido sugraužti vieną knygą - apie dviračių sporto užkulisius, profesionalų dviratinininką tapusį filosofu, jo kelionę dviračiais su draugais ir santykius su šeima ir aplinka. Knygos skaitymas atrodė, kaip skaitymas kokių 3 knygų vienu metu: sporto užkulisiai, filosofų pavardės ir jų teorijos ir asmeninės autoriaus patirtys. Vieni skyriai skaitėsi lengviau, pavardės ir gilesni filosofiniai variavimai šiek tiek sulėtino skaitymą ir plėtė akiratį. Dviračių menas. Filosofija, prasmė ir gyvenimas ant dviejų ratų James Hibbard Papuolė vieno vakaro knyga po ranka, kurią skaitydama galvojau, kad reik parašyti apie šūdmalą per savo patirtį. Nes iš vieno žmogaus esu gavusi apibūdinimą - no bullshit, esu net podcastų seriją klausiusi - no bullshit leadership, patiko frazės - šūdmala, vėjai, nemeluok, jeigu gali išsisukti su šūdmala ir panašios mintys, išmatos (nėra maistinfų medžiagų), vėjai (pasakyti tiek pat, kaip iškvėpti oro). Graužimo knygelė vienam vak...

 Ta galva įdomus sutvėrimas. Ką tik grįžom iš atosotgų ir pradėjom galvoti apie kitas atostogas, Italijoje nužiūrėjom pravažiuotą miestuką Nozza, galvojam apie vaikų nuvežimą prie jūros. Ir abi lokacijos vertos gerensio apgalvojimo. Itališki miestukai labai smagūs - ramūs, su senais namukais, su siur gatvytėm ir autentika liejasi per kraštus. O jeigu dar koks slėnis su ežeru, hilinimo takais, tai iš viso būtų gėris. O Lenkijos pajūris - Gdanskas gražus, Sopotas ir Gdynė manęs kažkaip nežavi, bet daug lenkai turi pajūrio ir galimėtų dae toliau lėkti link Vokietijos. Ten ir miestų pavadinimai su galais - berg - turėtų mažiau apgadinti ir neaplenkibti.  Žiūrint pro langą į žiemą labai smagu galvoti apie šiltas atostogas. Italija, Lenkija, Latvija, Estija ar dar kokia nors kita šalis? O tęstinumas - atostogose galvoji apie atostogas, darbuose galvoji darbus ir taip sukasi viskas.

 Kada čia rašiau savo svajones ir ką tik grįžusi iš po atostogų užsimaniau pasidaryti kėdę. Noriu, tai noriu, svarbu, kad noras neižblėstų iki šilto oro, kai savaitgalius leisim kaimuke. Kėdė gal pirma bus panaši į tabiretę, bet šiaip tai noriu tokios su atlošu. Medžio nepasirinkau, bet įtariu, kad reiks iš ąžuolo gaminti. Gal net kokį rastelį tam reikalui panaudoti, o gal kokią kaladę patvarkyti, kad viskas išeitų. Žodis išlėkė kaip žvirblis ir dabar reiks mintims susigulėti į savo vietas.

 Šiandien vakare valgėm Budino desertą, toks pydi gas, toks lyg creme brulee, toks lyg rūgpienio konsistencijos turintis desertas. Gal darysim....  https://www.allrecipes.com/article/what-is-budino/

 Kalnuose gan daug medžio, tai mano širdis kaifuoja atrasdama medines detales mieste. Renku į kolekciją itališkus medinukus ir fotografuoju.

  https://blog.giallozafferano.it/crienry/ricetta-biscotti-di-castagne-al-cioccolato/#google_vignette Ingredienti: biscotti di castagne al cioccolato 250   g   farina di castagne 150   g   zucchero di canna 250   g   farina 00 250   g   burro 1   tuorlo 1   uovo 4   cucchiai   rum 1 1 / 2   bustina   lievito in polvere per dolci 150   g   cioccolato fondente

Visos Madonna trasos kaip ant delno, arba telefone: Trasos su sudėtingumo lygiais bakstelėjus ant jų https://openskimap.org/#12.03/46.22692/10.82214/33.2/22 Trasos su kameromis https://www.ski.it/en/info-live/interactive-ski-map?_gl=1*1hu0g0o*_up*MQ..*_gs*MQ..&gclid=CjwKCAiAnpy9BhAkEiwA-P8N4m52jll8lGHIleKWbUFWAGNfaNYbEHplW25sC7p_TGTJ7QNoz6rBvRoCbfAQAvD_BwE

 Pirma ilgesnė kelionė su vaikais, pirma lėktuvu ir smagiai leidžiam laiką. Rytė rodo liuksus apie skrydį lėktuvu ir mėgaujasi sniegu, Ieva vis tramdo rytę. O mes gudručiai pasiėmėm atskirą kambarį nuo vaikų ir vakare visis suguža pas mus, o naktinėjam atskirai. Apsukom jau ratuką per miestelį, jau atradom vietukę valgymui ir vietukę skaniam sūriui. Kažkaip labai viskas man limpa, net tas viešbutis su nenusakomo amžiaus radio tašku ir per teliką šnekančia itale ir gaminančią maistą. Miestukas Madonna gražus, maisto įstaigų gausu. Pagal nuotraukas ir vaikų įnorius atsirinkom kelias įstaigas. Hungry Wolf - picos skanios, pirmą vakarą aplankėm ir aš ragų šviestuvą užmačiau Bistrot Coruja Madonna di Campiglio - sąraše dėl vaikų Caffè & Bistrò Sissi - atrodo, kaip desertinė ir vaikams kokį blyną duos Ristorante Piccadilly - Pizza e Cucina di montagna a Madonna di Campiglio - atrodo, kad yra itališko maisto ne tik picų Ristorante Pizzeria al Pappagallo - picų, makaronų, mėsiukų paval...

Eilėraštis - Grūstynės Kai grįži namo, Čiumpa glėbin, Maži vaikai. Kimba kojosna, Ir už sprando, Nėra, kada pabėgt. Tos grūstynės, Yra sportas,  Ir tikrai ne kiekvienam. Čia svarbu kiti dalykai, Imti staigiai ir pasukti,  Šaukti, rėkti - negarbė. Akys žiba, Noris rėkti,  Bet pasiduoti nėr kada. Raumenukai nors maži, Nori nugalėti, Aš turiu laikytis. Yra čia taisyklių, Kur saugumas, Yra pagrindinė. Po grūstynių, Kaip po sporto klubo, Noris atsikvėpti.

 2024 įsigalėjo grūstynės, kaip sportas, kaip pramoga, kaip laisko praleidimo būdas, kai pabuvimas su vaikais, kaip vaikų strategijų kūrimas prieš mane, kaip jėgų įsivertinimas ir noras nugalėti. Kartais ką nors užsigauname, bet šiaip tose grūstynės yra taisyklės: - voras ir musės - reik atimti 2 pagalves iš manęs ir tada vaikai laimi. Vaikai turi būti ant lovos, kaip traukia pagalves, pasiduoti reik pasakyti, jeigu nori, kad paleistų. Jeigu triukšmaujo- didelė tikimybė, kad busi didkvalifikuota iš žaidimo. Žodžiu, dažniausiai dvi pusės bando įvairias taktikas ir strategijas ir bando laimėti - bendro pobūdžio grūstynės yra tokios kaip ir imtynės, tik turi taisyklių - šokinėti ant žmogaus negalima, reik saugoti vieniem kitus, spardytis negalima. Šiaip vaikai daug ką gali daryti, tik pirštų į akis negalima kišti ir šiaip galvas ypatingai saugom. Pralaimėti arba prisipažinti, kad pasiduoti yra negarbė kažkodėl pas vaikus, bet visko būna. Būna, kad greitumu pačiumpa iš manęs pagalves, ...

 Prasiėjom šiandien per Šančius ir daug kontrastų yra šioje Kauno dalyje.  Modernimas, medinukai, bažnyčia. Medinukas, nauji daugiabučiu it itin spalvinga tvora.

 Paskaičiau straipsnį patikimam tinklapyje apie de-influencer turinį. Kažkas naujo man, nors šiek tiek apčiuopiamo yra mano sekamuose youtuberiuose. De-influenceris mano žargonu būtų yra sakytojas, kad užtenka, kiek turi, vartok mažiau, nesivaikyk greitos mados, taisyk turimą, o ne pirk naują.  Gal toks anti tuštybės mugės  gerbėjas, kur pats sau gerai gyveni ir nesivaikai tuščios ir mugės. Kelis youtuberius seku ir: - Refika, lyg turkė, lyg mokslus krimtusi Uk - tema jos yra virtuvė, bet visai pasako, kad sunaudok, ką turi. - Paulius Samoška, na jis įdomus žmogelis, kur ramiai miega ant suoliuko arba 5 žvaigždžių viešbutyje.  - Nadav art - žmogeliukas drožiantis medį, svarbu procesas, media, drožyba. Nieko fancy, šmensy, tikras žmogelis su savo 100% natūralumu. - Beata - kažkaip įvairialypis žmogus, telike vienokia, tinklapyke kitokia, o Instagrame eilinė prie žemės, darbų, buities moterytė. - Scott Rea - neustojau žiūrėti, bet visiškai prie žemės mėsininkas, kuriam...

 Namuose visi kerta šnicelius, tai praktiškai viena iš mėgiamiausių vaikų mėsų, kur valgo ir kartoj. Šiandien net paklausiu vaikų - kodėl? Skanu ir yra ta traški plutelė su miltais, kiaušiniu ir džiuvėsiais, ir žinoma, šnicelius mes valgom su uogiene. Idealiai valgom su spanguolių uogiene, bet valgo vaikai ir su bruknių uogiene ar obuoliene. Garbė ir šlovė šniceliams, kuriuos įsikirtau prieš 6 metus, kai slidinėjom su Kęstu Austrijoje ir autobusu dardant gidė sakė, kad Austrija garsi trimis š. Šnicelis, šnapsas ir trečio š neprisimenu. Kai prisiminsiu, tai įrašysiu. Chatgpt išgelbėjo, trečias yra štriudelis. Tau šnicelis ir štriudelis gerai gaunasi, o šnapso neturiu planuose pradėti.

 Geri metai buvo tie 2024-ieji. Ramūs ir kartu įdomūs, pasižymėjo metai didesne meile dviračiams. Kai dviese sėdam ant dvirečių ir varom  20-50km ratuką, kur susimetam kuprinytę su atsigėrimu, užkandžiu ir varom.  Pernai mėgom ir vaikščioti, kur švenčių metu pakeli minkštąsias ir eini ratuką. Tas ratukas 5-10km su tikslu arba be tikslo, nes tikslas yra eiti. Su mašina ratuką prasukom, pro Latvijos pajūrį ir kitus miestukus, kur malonu prasilėkti ir pakeisti aplinką nuo darbų, nuo miesto, net ir nuo kaimuko. Buvo ramūs metai statybų atžvilgiu, kur nieko nestatėm, nieko negriovėm, tik visai rudenėjant naują malkinę surentė ir itin dailiai malkas sukrovė.  Senus metus vėl palydėjome Baleliuose, vėl jaukiai pečiukus kūrenome, vėl žaidimus žaidėm ir pirties karščiu mėgavomės. Po ilgos petraukos įkritau į sniegą ir jame pasivoliojau, oi geras jausmas, oi smagu nuo adatom badančio šalčio. Metai buvo su daug knygų skaitymo ir drožybos. Drožiu pagal kas matosi medyje, tai kok...