Pukiokes blogas

 Pagal Beatą pagaminau Tiramisu tortą. Paguldžiau į šaldytuvą ir žiūrėsiu, kas gausis. Pritrūku damų pirštelių, tai kelis Gaidelio sausainius įdėjau - pasižiūrėsiu, kas gausis. Ir romo nepyliau, vietoj to įpyliau vanilės pastos. Tiramisu reiks: - 2 baltymų - 4 trynių - 5 v. šaukštų cukraus - vanilės ekstrakto - 500g maskarponės - apie 300ml stiprios kavos - ladyfingers sausainių apie 300g (pritrūkau sausainių iš 200g pakelio) - šokolado viršaus aptarkavimui Tieamisu gaminimas gan paprastas: - išviriau stiprios, skanios kavos. Reiks apie 300ml - išplakiau baltymus, atidėjau - išplakiau trynius su cukrumi, įkrėčiau maskarponę, vanilės pastą ir išplakiau - sumaišiau trynių, maskarponės masę su baltymais - pamirkiau (1-2 sekundes, bet tik lengvai vienas kraštas prisigėrė kavos) sausainius kavoje ir klojau į dugną - tepiau maskarponės masę - klojau sausainius, tepiau masę - viršų išlyginau ir pabarsčiau kakava ir patarkavau smulkiai šokolado Tiramisu pagal Beatą Tiramisu visas indas

 Šiandien užsukom į savo porą vietelių, kur malonu, jauku ir parduodami produktai limpa. Vienas iš jų knygynas Kolibris, o kita - italo ledainė. Kolibris yra mažas netinklinis knygynas, kuriame nerasi gertuvių, žaislų ar dar nežinoa kokio velnio. Bet rasi knygas, gilesnes knygas nei eilines tralialiuškes. Man atrodo, kad pats savininkas buvo šiandien knygyne ir maloniai šnektelėjom su juo. Na, o antra vietuke šiandien gavo pavadinimą - double couple in crime. Nuėjom pirmą kartą į ledainę visi keturi, pasiėmėm porą dubenėlių po porą gumuliukų ledų. Dalinomės ir kirtom ledus visi, toks mažas malonumas, kur kokybė ir kitoks skonis tiesiog maloniai susivalgo. Taip maloniai paprasta ir labai neprasta, kur atsisėdo, kaip kokios kabos pagurkšnoji ir judi tolyn. Geras tas italas ledainės savininkas, kuris sekmadienio vakare darbavosi savo ledainėje ir lietuviškai kažkokią frazę pasakė (galvojau, kad nekalba lietuviškai).

 Galvoju, kad karts nuo karto reikia nepasikuklinti ir pasvajoti ar Kalėdų seneliui kokį laišką suregzti. Tai šį kartą svajosiu, nes jos pildosi. Tai pradedu svajoti: - slaptai galvoju, kad reiktų knygą parašyti. Dėl to nei piršto nekrutinu, nerašau, bet paklausau podcastų kaip rašyti knygas. - prie kokio lauželio pagroti gitara ir pabaubti kokį vieną ar penketą kūrinėlių, arba šiaip kokią Balelių lelių grupę užveisti. Mano mergos retai kada pasirašo, tai ant avangardo reiks dar draugų paieškoti. - į kokią Azijos šalelę nulėkti, kad būtų kultūrinis šokas. Net tiktų į kokį Stambulą, į kokią Šei lanką, Malaizija, Tailandą, Vietnamą, net Japonija tiktų. - Beje, Kanada ir Islandija bet kuriuo paros metu tiktų. - Kokią darbo mašinėlę gauti naują, bet ne spuogo dydžio. Asmeninės mašinos naujos nereikia, o dovanotam arkliui į dantis nežiūrėčiau. - Su dviračiais iki pajūrio nulėkti, su keliom nakvynėm, su manta ant dviračių. - Prūdą išsikasti Baleliuose ir/arba įsigyti gretimą sklypą ir or...

 Šiandien buvo naminė diena, visokių naminių veiklų buvo ir viena iš jų buvo - kepurių siuvimas. Pasiėmiau šaugtą Rytės ir Ievos džemperį, paskerdžiau ir gavosi dvi normalios kepurės ir viena įdomesnė formos. Džemperes buvo su katukais, tai vaikiškos kepurės gavosi irgi su katukais. Dar veliūrinio trikotažo gaminį paskerdžiau, tai davosi viena palrasta ir viena dviguba kepurė. Pirma kepurė užtruko apie 30 minučių su kirpimu, siuvimu, o kitos apie 15-20 minučių, nes rankelė atmušta ir buvo drąsos kirpti ir mažiau matuoti. Rytei visos kepurės tiks, o man gal tik viena pagal dydį. Atrakcija su siuvimu labai smagi tokiais niūrokais sekmadieniais. O ir kepurės dažnai išsimėto, tai papilnėjo kepurių sandėliukas. Kaip pavyzdį naudojau turimą kepurę ir viskas vyko ve liniuotės, o iš akies.

 2023 metais pdarėm, o šiemet ragaujam. Kaip sakant, kai turi tai savo ragauji. Kai neturi, tai svetimo ragauji arba nusiperki.

 Nuo ketvirtadienio vakaro pasibuvom kaimuke ir kaip tikrose atostogose rūpėjo labai nedaug dalykų; - pamiegoti - pasimaitinti - pabimbinti Pirmas punktas buvo įgyvendintas su kaupu - pamiegojom, kiek tik telpa. Antras punktas irgi pavyko su kaupu - pasimaitinom ir savaitgalio vyšnia ant torto tapo guliašas, virtas ant pečiaus. Lėtai guliašas troškinosi, manyčiau, kad per 2-3 valandas jis patapo tuo suvirusiu ir skaniu guliašu. Toks skanus gavosi, kad net Ieva kartojo ir kitą dieną valgė pašildytą. Kaip antrą patiekalą įvardiju žirnienę, kuri jau tapo šiokia tokia tradicija. Užmerki žirnius, tada užstatai ant pečiaus virti, žinoma, užmiršti tuos žirnius, bet malkos baigiasi, ugnis užgęsta ir žirniai išverda neprisvilę. Lėtas ir labai mažai dėmesio reikalaujanti virimas mums labai pritinka kaime. Trečias punktas buvo irgi išpildytas su kaupu - Ieva savais reikalais, mes su Kęstu savais reikalais. Tie reikalai buvo net lapų grėbimas iš judesio poreikio, puzliuko sudėjimas, monopolis,...