Esu grybavusi važiuodama dviračiu, o šį savaitgalį išbandžiau kitą būdą - grybavimą važiuojant dviračiu.
Kęstas sudėliojo maršrutą, o aš ėmiausi seno savo pomėgio - dairymosi ir ieškojimo grybų. Ilgai laukti nereikėjo ir tik pasukus pro kaiminystėje esančią liepų alėją, radau baravykų paužuolių. Eini ir randi jų grupelėmis, smagumėlis ir azartas iki palubių.
Su dviračiais, su krepšiais ant dviračių sukom toliau pedalus. Sustojom vienam pakelyje, apėjom ratuką, kelis grybus radom ir toliau tęsėm kelionę.
Važiuojant užmačiau tris pūpsančius grybus už griovio ir buvau beveik pasiruošusi persiropšti griovį su vandeniu. Kęstas ėmėsi racionalių sprendimų ir pasivarę dviračius už posūkio ėmėm neršti su vienu iš tuščių krepšių ir ... ėjom, dairėmės ir radom. Tai baravykus rinkom iš samanų, tai raudonikius kirtom vienoje gražioje vietukėje, kur tamsioje miško paklotėje kyšojo raudonos raudonikių galvos. Pritūpi, apdairaisi ir matai visus gražuolius.
Ir epinė frazė - viskas, grįžtam. Kaip su burtų lazdele, pratarus tuos žodžius, grybai patys atsiranda tavo akiratyje.
Šį kartą pravertė tiek abu krepšiai, tiek maišiukas kišenėje, nes nebetilpo grybai...
Comments
Post a Comment