Čekas
Laksto Čekas,
Uodegą vizgena.
Alfa įrašyta
Didelėm raidėm.
Ilgos kojos,
Šiurkštus plaukas,
Blakstienos ilgos
Barzda suformuota.
Visada pirmas,
Visur jo tvarkelė.
Visi kampai apjuostyti,
Visi prašalaičiai aploti.
Čekas kasė,
Sandėlius tvarkė,
Kurmius rausė,
Ežiukus tvarkė.
Visi judantys organzimai
Kėlė jam smalsumą.
Ar koks kvapas, ar katė
Visus aplot reikėjo.
Mėgo SPA procedūras,
Purvas tiko jam labai.
Ar ant kojų, ar kailiuko,
Purvas lipte lipo.
Nuo mažumės,
Čekas gavo gerą šeimininkę.
Keliavimas į Lietuvą,
Buvo geras pasirinkimas.
Tyrė veterinarai Čeką,
Kaip geriausią pacientą.
Gydė, tyrė,
Alergijas išnagrinėjo.
Smilgos, ąžuolai
Netiko Čekui
Ir dar pora šimtų dalykų,
Derintas maistas gelbėjo skranduką.
Mėgo vandenį Čekutis,
Gelbėti ne kart reikėjo,
Kai žolė nervindavo Čeką
Ar pasimaišydavo kas nors.
Bet viso ko svarbiausia
Buvo Bubas,
O antroj eilė
Buvo kamuoliukas.
Kamuoliukas buvo viskas,
Reikdavo jį mėtyti.
Nešdavo be perstojo
Ir reikalaudavo mėtyti.
Šiaip nemėgi jis miesto,
Kaimo vaikas buvo jis.
Rausė, kapstė, šmirinėjo,
O mieste aplodavo visus.
Judesys jam labai tiko,
Ir charakteris buvo drąsus.
Viskas buvo jam po kojom,
Gal tik fejerverkai ne.
Šiaip tai geras vaikis buvo,
Padykęs ir mėgo vadovaut.
Bubo klausė ir labai pasiilgdavo,
Kai laukdavo iš kelionių.
Paskutiniai metai buvo kitokie,
Rūpestis begalinis.
Dirbti Čekas net pradėjo,
Kad tik namuose nereiktų liūdėt.
Penkiolika nuostabių metų buvo,
Vis kartu, vis greta.
Meilė begalinė
Ir rūpestis visu kuo.
RIP Čekūnai, trūks tavęs labai.
Comments
Post a Comment