Pukiokes blogas

Ką gali padaryti per 10 sekundžių? Pirmas atsakymas yra ne itin optimistinis - gal kokio gaivaus gėrimo atsidaryti, gal lūktelti visus pietų. Bet kai nustatytas telefono aparato laikmatis paleidžia 10 sekundžių, tai per 10 sekundžių gali: - nubėgti iki Moko akmens - užlipti stačiu paviršiumi - atsitūpti ir šypsotis Čia galioja ta taisyklė - kiek turi laiko, per tiek padarysi tau iškeltą tikslą, darbą. Reikia? Bus! Moka akmuo Ukmergėje

 Tai bumba viena ant kitos, tai mušasi, tai druage žaidžia, tai... Viską mergos veikia kartu ir atskirai, bet kai po ilgesnio laiko susitinka, tai turi ką veikti.

 

 Čekas Laksto Čekas, Uodegą vizgena. Alfa įrašyta Didelėm raidėm. Ilgos kojos, Šiurkštus plaukas, Blakstienos ilgos Barzda suformuota. Visada pirmas, Visur jo tvarkelė. Visi kampai apjuostyti, Visi prašalaičiai aploti. Čekas kasė, Sandėlius tvarkė, Kurmius rausė,  Ežiukus tvarkė. Visi judantys organzimai Kėlė jam smalsumą. Ar koks kvapas, ar katė Visus aplot reikėjo. Mėgo SPA procedūras, Purvas tiko jam labai. Ar ant kojų, ar kailiuko, Purvas lipte lipo. Nuo mažumės, Čekas gavo gerą šeimininkę. Keliavimas į Lietuvą,  Buvo geras pasirinkimas. Tyrė veterinarai Čeką, Kaip geriausią pacientą. Gydė, tyrė, Alergijas išnagrinėjo. Smilgos, ąžuolai Netiko Čekui Ir dar pora šimtų dalykų, Derintas maistas gelbėjo skranduką. Mėgo vandenį Čekutis, Gelbėti ne kart reikėjo, Kai žolė nervindavo Čeką Ar pasimaišydavo kas nors. Bet viso ko svarbiausia Buvo Bubas, O antroj eilė Buvo kamuoliukas. Kamuoliukas buvo viskas, Reikdavo jį mėtyti. Nešdavo be perstojo Ir reikalaudavo mėtyti. Šiaip nemėgi jis mies

Auginam grybą, nueinam kas pusdienį pažiūrėti ir žiūrim progresą. Mažutis raudonviršis auga, skleidžia kepurę ir stiebiasi į viršų.  

 Sodyba ten, sodyba šen. Nori su vandens telkiniu, nori su asfaltuotu keliu, nori nuošalaus vienkiemio. Šiandien reziduojam prie vandens :)  

Kartu nuo susitikimo prie Vytauto paminklo su dviračiais. 2 vaikai užderėjo ir vis nauji potyriai kartu. Šiemet skiriam dviračiams ir vasarojimui kaime.  

 Šiemet skelbiu knygų skaitymo metus. Jau perskaičiau: Žiūrėti ir būtai žiūrimai Mane vadina Kalendoriumi Išmokyklinti visuomenę Iki pasmatymo ten aukštai Lūkesčių efektas Diddly Squat Pigs Might Fly Palikite vaiką ramybėje The mad Kyoto shoe swapper and other short stories Andromedos štamas Kopa (3 knygos) Po mėnesio, po metų Atminimų spalva Būkime prieky Seratoninas Praregėjimas Gliukozės revoliucija Churchillio veiksnys, kaip vienas žmogus lėmė istoriją Vis dar in progress: - From Whom the Bell Tolls - Scaling up - Merė Popins išeina pro duris - Pinigų psichologija Ateinančios arba galimai lentynoje: - Happy Projects - Princas ir elgeta - Rakštys biure 2024 ir perskaityti puslapiai: Sausis - 1292 Vasaris - 1180 Kovas - 1415+ Balandis - 300+ (Praregėjimas sugraužės viską) Gegužė - apie 200-300 Birželis - 

 Nesvetimas man jausmas pasigirti, šį kartą labai praktišku dalyku pasigirsiu. Esu kelmų eliminuotoja, nes šį savaitgalį įveikiau du kelmus: obels ir slyvos. Kelmui įveikti reikės: Kūjo, tokio didelio plaktuko. Turiu aš istoriją atskirą apie jo pirkimą Aleksoto turguje Kirvio, tokio prasto, kur negaila Pleišto - tokio geležinio daikto, kur plešia ir per kurį galima su tuo dideliu plaktuku tvoti. Tą pleištą esu radusi prie tvarto pamatų ir saugau, kad Kęstas neišmestų to aprūdijusio daikto į metalo laužą. Lomo - tokio stambaus metalinio strypo, kur bedi jį į kelmą ir lauži guldamas Kastuvo, nes kartais geriau atkasti kelmą, nei neatkasti. Kelmo eliminavimo procedūrą aš apibūdinčiau, kaip kardio pratimus, kur varai, varai intensyviai ir po truputį rezultatas ryškėja. Toks intensyvus darbelis ir rezultatas lygi pieva, kur nereikia su žoliapjove viražų daryti.

Šį savaitgalį Jonines šventėm visaip, nuo duonos kepimo ant laužo Balelių mokyklos kieme, dviračių žygio, svečių, pirties iki šokių per tikrą Joninių naktį. O dabar viskas po truputį: - sėdim penktadienį terasoje ir atsklinda dainos, varom per beržynėlį žiūrėti, kas sklinda. Žiū, šviesos mirga, veiksmas vyksta prie Balelių mokyklos. Pasipuošiu kaip tik išgaliu, sėdu ant dviračio ir lekiu. Kelias tetas pažįstamas sutinku, persimetu keliais žodžiais ir išsikepusi duonos ant laužo grįžtu namo.  - šeštadienį sėdam ant dviračių ir lekiam link Levaniškio, Raguvos, Šilų, Lėno, Užulėnio, Taujėnų ir grįžtam į Balelius. Viso pasak Kęsto, susidarė 57km. Geras oras, geras maršrutas - yra kur stabtelėti ir pasidairyti. - nespėjom grįžti iš dviračių, o svečiai jau atlėkė pas mus. Pavakarojom, paplepėjom, fulę pažiūrėjom, pirtyje pasikaitinom.  - sekmadienį Ievą pasiėmėm ir pajudėjom vakare su discoball'u. Buvo šokių neprastų :) - pirmadienį dar vieną išbandėm ratuką, pro Juodelius, Punius, Radiš

 Pagaliau man išaiškėjo, kada sodybą galima kvalifikuoti į sodybą ir nebevadinti kaimu. Yra labai paprastas kriterijus - žolės aukštis, bes sodyboje pievutė yra nuolatos skutama vis tik išlenda. O tuo tarpu kaimu vadini užmiesčio namą, kur žolė auga sau, o tu sau. Kai žolė sugeba užaugti iki bambos, nes yra svarbesnių įvykių gyvenime nei žolę pjauti. Krikštiju Balelių kaimą į Sodybą. Vardas jau seniai buvo išrinktas, lentelė pritvirtinta - KAJOKYNĖ.

Gerojo vasaros dalis yra valgoma šviežiena. Darže lapų pasiskinam, nuo krūmo, medžio nusiskini uogų ir kemši pilvan.  Šį savaitgalį buvo sukurtas darbų sąrašas ir pilnai viskas išbraukytas, viskas atlikta: padingtonas pažaistas, laivų mūšis pažaistas, žolė paskusta, pirtis ir fulė. Tobulybė su braškėm, medlievom, žemuogėm, trešnėm.  

 Darbas ir vaikas, vaikas ir darbas dažniausiai nesusiderin, tai šį kartą Rytė gavo daug laiko prie kompo. O kai jau visai sulindo į kompą, tada sugalvojau darbą - nuvalyti baltą lentą. Balti daiktai ilgai nebūna, tai nupiešė Rytė šeimyną.  

Foto iš kurių taip ir norisi savam stiliuje abstrakcijas tapyti. Kibiras su kregždiene Laivų mūšiai be vandens Šlovė padingtonui, raketėms, kamuoliukams, pūkeliams ir viskam susijusiam su žaidimu

 Laukiu plenero ir lavinu rankelę nieko nelaukdama. Šį kartą pakliuvo po akimis skardinė skysčio, tai improvizavau ir drožiau ją linoleume.  Laukia išdrožtas trafaretas dažų ir antspaudo.

Išsiruošėm, išdardėjom į žygį partizanų takais aplink Balelius ir smagiai praleidom laiką gamtoje. Saulius Nefas vedė mus takais ir pasakojimais apie žmones ir jų likimus, dabar stipriau atkreipsiu dėmesį į kryžius, atminimo lentas pakelėse, miškuose. Partizanai kovojo už mus, už Lietuvą. Kai pagalvoji, kad slapstytis reikėjo ilgai, šeimai buvo užtraukta įtarinėjimų dėmė, o išdavystė skatinama. 30km nukeliavom visai nesunkiai ir vaikai palakstė, pajojo, pažemuogiavo ir šiek tiek paklausė istorijų. O aš susipažinau su Baleliečiais, kaimynais, tolimom giminėm ir kad per mažai nebūtų, tai dar ir sekmadienį nukeliavau į knygos pristatymą ar daugiau apie tolimą giminę partizaną ir jo likimą.  

Saulė, žolė, gėlynas, beržynas. Kažkoks smagus savaitgalis, kai bimbini, skaitai, pasikultūrini, pakruti, vandeniu pasišaudai, paremontuoji vandens šautuvus, pasėdi terasoje, amarus patraiškai nuo medžių, arkliu pasivažinėji. Kažkokia idilė apėmė mus šį sezoną Baleliuose.