Pukiokes blogas

Šiandien vienos kolegės gimtadienio proga surašiau eilėraštį, arba odę tralialiuškių valdytojai. Odę šiek tiek nuobodu pačiam žmogui skaityti, tai paieškojau įrankio, kuris galėtų paskaityti tekstą ir gaučiau mp3 ar kokį kitą garso formatą. Išbandžiau kelis nemokamus įrankius ir galiausiai patiko Uberduck, nes žmogui įmanoma lietuvių kalba perskaitytą tekstą suvokti. Porą balsų galima pasirinkti ir šiaip gan greitai sugeneravo garsą. Spaudžiu ranką tam Uberduck įrankiui, nes jo garsą tikiuosi dar panaudoti kurdama tralialiuškių video. Šio vakaro smėlio dėžės kūriniai: Eilės Garsas Pasižiūrėsim ar invideo AI nenuvils ir sugeneruos video iš eilių scripto ir paskui gal leis garsą užvilkti ant video. Odė Digo būrelio steigėjai Kai lietuviai Daro verslą, Įmones jie perka. O kai dokai nepaeina, Amazonas ima ir uždaro Duris visam laikui. Nepaaugo nyderlandai, Lenkai, latviai iškeliavo, O C raidės visos liko. C vienokia, C kitokia Visi mes kaip broliai, Kalnus versim, suskaičiuosim ir toliau v...

 Vasarą - per karšta, žiemą per šalta. Na ne, kada mori, tada ir bėgioji žmogus. Šiandien išbėgau ratuką ir jis buvo greičiausiai prabėgtu tempu per visą laiką. Smulkmena, bet šiaip malonu. Reiktų dar kada distancijos ilgio sumušti rekordą - nesu nubėgusi 5km, kiek save pamenu. Taigi šiandien greitis buvo apie 10,5km/val - kaip man, tai įspūdingas greitus ir teko šiek tiek prabėgti per raudoną šviesą - prieš tai stipriai įvertinus situaciją.

 Pagal Beatą pagaminau Tiramisu tortą. Paguldžiau į šaldytuvą ir žiūrėsiu, kas gausis. Pritrūku damų pirštelių, tai kelis Gaidelio sausainius įdėjau - pasižiūrėsiu, kas gausis. Ir romo nepyliau, vietoj to įpyliau vanilės pastos. Tiramisu reiks: - 2 baltymų - 4 trynių - 5 v. šaukštų cukraus - vanilės ekstrakto - 500g maskarponės - apie 300ml stiprios kavos - ladyfingers sausainių apie 300g (pritrūkau sausainių iš 200g pakelio) - šokolado viršaus aptarkavimui Tieamisu gaminimas gan paprastas: - išviriau stiprios, skanios kavos. Reiks apie 300ml - išplakiau baltymus, atidėjau - išplakiau trynius su cukrumi, įkrėčiau maskarponę, vanilės pastą ir išplakiau - sumaišiau trynių, maskarponės masę su baltymais - pamirkiau (1-2 sekundes, bet tik lengvai vienas kraštas prisigėrė kavos) sausainius kavoje ir klojau į dugną - tepiau maskarponės masę - klojau sausainius, tepiau masę - viršų išlyginau ir pabarsčiau kakava ir patarkavau smulkiai šokolado Tiramisu pagal Beatą Tiramisu visas indas

 Šiandien užsukom į savo porą vietelių, kur malonu, jauku ir parduodami produktai limpa. Vienas iš jų knygynas Kolibris, o kita - italo ledainė. Kolibris yra mažas netinklinis knygynas, kuriame nerasi gertuvių, žaislų ar dar nežinoa kokio velnio. Bet rasi knygas, gilesnes knygas nei eilines tralialiuškes. Man atrodo, kad pats savininkas buvo šiandien knygyne ir maloniai šnektelėjom su juo. Na, o antra vietuke šiandien gavo pavadinimą - double couple in crime. Nuėjom pirmą kartą į ledainę visi keturi, pasiėmėm porą dubenėlių po porą gumuliukų ledų. Dalinomės ir kirtom ledus visi, toks mažas malonumas, kur kokybė ir kitoks skonis tiesiog maloniai susivalgo. Taip maloniai paprasta ir labai neprasta, kur atsisėdo, kaip kokios kabos pagurkšnoji ir judi tolyn. Geras tas italas ledainės savininkas, kuris sekmadienio vakare darbavosi savo ledainėje ir lietuviškai kažkokią frazę pasakė (galvojau, kad nekalba lietuviškai).

 Galvoju, kad karts nuo karto reikia nepasikuklinti ir pasvajoti ar Kalėdų seneliui kokį laišką suregzti. Tai šį kartą svajosiu, nes jos pildosi. Tai pradedu svajoti: - slaptai galvoju, kad reiktų knygą parašyti. Dėl to nei piršto nekrutinu, nerašau, bet paklausau podcastų kaip rašyti knygas. - prie kokio lauželio pagroti gitara ir pabaubti kokį vieną ar penketą kūrinėlių, arba šiaip kokią Balelių lelių grupę užveisti. Mano mergos retai kada pasirašo, tai ant avangardo reiks dar draugų paieškoti. - į kokią Azijos šalelę nulėkti, kad būtų kultūrinis šokas. Net tiktų į kokį Stambulą, į kokią Šei lanką, Malaizija, Tailandą, Vietnamą, net Japonija tiktų. - Beje, Kanada ir Islandija bet kuriuo paros metu tiktų. - Kokią darbo mašinėlę gauti naują, bet ne spuogo dydžio. Asmeninės mašinos naujos nereikia, o dovanotam arkliui į dantis nežiūrėčiau. - Su dviračiais iki pajūrio nulėkti, su keliom nakvynėm, su manta ant dviračių. - Prūdą išsikasti Baleliuose ir/arba įsigyti gretimą sklypą ir or...

 Šiandien buvo naminė diena, visokių naminių veiklų buvo ir viena iš jų buvo - kepurių siuvimas. Pasiėmiau šaugtą Rytės ir Ievos džemperį, paskerdžiau ir gavosi dvi normalios kepurės ir viena įdomesnė formos. Džemperes buvo su katukais, tai vaikiškos kepurės gavosi irgi su katukais. Dar veliūrinio trikotažo gaminį paskerdžiau, tai davosi viena palrasta ir viena dviguba kepurė. Pirma kepurė užtruko apie 30 minučių su kirpimu, siuvimu, o kitos apie 15-20 minučių, nes rankelė atmušta ir buvo drąsos kirpti ir mažiau matuoti. Rytei visos kepurės tiks, o man gal tik viena pagal dydį. Atrakcija su siuvimu labai smagi tokiais niūrokais sekmadieniais. O ir kepurės dažnai išsimėto, tai papilnėjo kepurių sandėliukas. Kaip pavyzdį naudojau turimą kepurę ir viskas vyko ve liniuotės, o iš akies.

 2023 metais pdarėm, o šiemet ragaujam. Kaip sakant, kai turi tai savo ragauji. Kai neturi, tai svetimo ragauji arba nusiperki.

 Nuo ketvirtadienio vakaro pasibuvom kaimuke ir kaip tikrose atostogose rūpėjo labai nedaug dalykų; - pamiegoti - pasimaitinti - pabimbinti Pirmas punktas buvo įgyvendintas su kaupu - pamiegojom, kiek tik telpa. Antras punktas irgi pavyko su kaupu - pasimaitinom ir savaitgalio vyšnia ant torto tapo guliašas, virtas ant pečiaus. Lėtai guliašas troškinosi, manyčiau, kad per 2-3 valandas jis patapo tuo suvirusiu ir skaniu guliašu. Toks skanus gavosi, kad net Ieva kartojo ir kitą dieną valgė pašildytą. Kaip antrą patiekalą įvardiju žirnienę, kuri jau tapo šiokia tokia tradicija. Užmerki žirnius, tada užstatai ant pečiaus virti, žinoma, užmiršti tuos žirnius, bet malkos baigiasi, ugnis užgęsta ir žirniai išverda neprisvilę. Lėtas ir labai mažai dėmesio reikalaujanti virimas mums labai pritinka kaime. Trečias punktas buvo irgi išpildytas su kaupu - Ieva savais reikalais, mes su Kęstu savais reikalais. Tie reikalai buvo net lapų grėbimas iš judesio poreikio, puzliuko sudėjimas, monopolis,...

 Gerai gavosi mielinės bandelės su svarainių cukatais. Ir susuktos kaip cinamoninės bandelės, ir paprastos su cukatomis ir uogiene šalia.   

 Knygos Knyga, kuri žiūri. Knyga, kuri rodo. Knyga, kuri moko. Knyga, kuri traukia. Nedaug tų knygų, Kurios kviečia skaityti. Kai vagi laiką, Leisti su ja. Mažai tų raidžių, Kurios visumą kuria Ir norisi graužti Lig pabaigos. Tie skyriai bėga, Ir veda mintis. Žodžių lobynais, Toli lyg kelionė. Skaitai paraidžiui, Vaizdai prabėga, Lyg pieštas paveikslas, Be potėpių drobėj. Kas raidę išrado, Tas neša mums žinią, Tos žinios visokios, Tiek naujos, tiek senos. Rašto negirdi, Bet raidės lyg kalba. Kai kalba, tai garsiai, Ir lekia vaizdai.

Netikėtai, nelauktai arba lauktai, bet be rimtų terminų gavom malkų kaladžių pavidalu. Gavom, tai čiupom ir kapojom, kad jau nebuvo kur krauti, tai Kęstas pastatė malkinę. Kad mažai nebūtų, tai dar vieną priekabą gavom ir tada jau abu susisukę įveikėm tas malkas. Malkos geros, gerai skilo, tik mes kitą dieną jaučiam visus kūno raumenukus. Raumenukų pasirodo yra rankytėse, nigarytėje, pilvo srityje, net tarp tarp šonkaulių yra raumenų ir rankų pirštuose yra raumenų. Malonus tas sporto klubas - Malkos, labai geras!

 Suskubom šiandien lėkti iš miesto ir lėkėm, kad tik aš spėčiau į Balelių renginį - romansų ir poezijos vakarą.  Spėjau ir šeimai vakarienę paruošti, ir poezijos su dainom paklausyti. Trys poetai, visi absoliučiai skirtingi ir du kolektyvai atliko romansus su armonika, kitas kolektyvas su akardionu. Kaip lūkesčių buvo nedaug, tai ne tai kad nenuvylė, bet viršijo su kaupu. Smagiai pasibuvau, su teta pleptelėjau, arbatėlės pagėriau, nes tetos manęs nepaleido. Žodžiu, vakaras nusidažė visai kitokiom spalvom, smagiai, ramiai, jaukiai ir be pompastikos. Gerai tiem Baleliams, kad turi porą guvių moterėlių su iniciativa ir darančių gerus dalykus ir išjudinančius visus. Na, o klausant liaudies dainų, mano kaimynai tiek iš kairės, tiek iš dešinės pritariamai traukė fainas, o man jos visai begirdėtos buvo. O poetai buvo trys ir įkvėpė mane sukurti eilėraštį. Šį kartą gavosi labai abstraktus. O kas nori mano visus eilėraščius paskaityti, tai viena nuoroda visai kūrybai. https://www.pukas...

 Vakaras tvarte Guliu aš sofoj Ugnis plevena Kur kojos guli Ten žaizdras kūrenas Kai kojos ilsis Ten protas dirba Kur pirštai minko Ten mintys liejas Kur mintys teka Ten grožį kuria Kur langas tviska Ten šviesos dega Kur triukšmas taukši Ten muses dūzgia Kur garsas girdis Ten tyla siaučia Ir ugnis dega Ir žingsniai vaikšto Ir gera kojom Ramiom gulėti Kai skamba garsas Kažkas jį girdi Ten miego gija Nutrūksta tyliai Ugnis kūrenas Ir musės zvimbia Nes karštis saugo Musių ramybę

 Kai turi labai prisirpusių bananų, tada kepi bananų duoną. Kai turi labai prisirpusių kriaušių - kepi kriaušių duoną. Recepte pakeičiau 3 bananus į 4 kriaušes ir gavosi šlapia kriaušių duona. Receptas -  https://www.pukasta.com/2020/03/sokoladinis-bananu-pyragas.html?m=1 Kriaušių duona

 Mane pažįsta, ir galiu dėti tašką čia. Nuėjom abudu į filmą, aš kaip visada nesidomėjau kas per filmas. Treilerį pažiūrėjau probėgom, bet taip neįsikirtau apie ką filmas. Kad nekasdienis, tai buvo aiškus, bet kas ten per siužetas neįminiau šios mįslės, pasižiūrėjusi treilerį. Nueinam į filmą, salė didelė, žiūrovų neprisipildo pilna salė. Bet yra, yra  žiūrovų. Na ir prasideda režisieriaus ir scenaristo  minties galia. Ir prasideda nuo grožio, nuo suvytusio grožio iki jauno grožio ir taip eina amerikietiški kalneliai supinti su stambiu vaizdu žmogaus nuogybėm ir dūšios tuštybėm. Ir taip autoriai stambiai šaiposi iš žmonių, kad taip šlykštu ir taip juokinga. Kažkas subtiliai ir atvirai pateikta tampa ne siaubu, o juoku. Tokią emociją sukelti man dar nebuvo tekę per filmą. Sarkazmą aš mėgstu, bet tokia forma man dar nematyta ir nepajausta. The Substance prirašau prie labai stiprių festivalinių filmų, kur išeini iš filmo ir apie jį dar sukasi mintys. Sumanymo ir išraiškos ga...

 Dvirkos yra metų pirkinys, o šiandien tas pirkinys dar kartą puikiai vežė mus link Kulautuvos ir atgal. Keliu pirmyn gaudė sirenos, nes degė krante stovintis laivas, kelio viduryje biuvetę aplankėm ir pasimėgavom kava su įsidėtais skanėstais, o atgal mynėm dalį kelio prieš vėją ir dairėmės po apylinkes, aptarinėjom kai kuriuos namus ir kitus dalykus.  Labai pavykęs važiavimas, kai oras nuostabus, gamta rudeniška ir įvairiaspalvė. Tempas geras, o žmonių Kulautuvos kelyje nėra tiršta ir prasilenkti visiems vietos užtenka. Noriu dar... noriu dar tokių 50km.

 Šiandien sėdim plepam ir paklausė Ieva, kokia čia Kęsto striuke. Pasakėm, kad sena - apie 20 metų senumo. Skalė rūbų pas mus paprasta - jeigu prieš mūsų pažintį, tai daiktui vadinasi apie 20 metų. O jeigu neseniai pirkta, tai atrenkam pagal keliones ar dar kokį didesnį įvykį. Ieva tada paatviravo - nesuprantu, kaip jūsų seni drabužiai atrodo, kaip naujo, o nauji kaip seni? Apie senus tai - mes mylim savo drabužius su Kęstu ir dažnai neperkaliojam bet ko. Perkam, kad patinka, o patinka retai kas. O dėl naujų šiek tiek neaišku, nes nepastebėjau, kad mūsų nauji atrodo kaip seni. Gal ir nusiperkam kokių nors skylėtų naujų daiktų, bet retai...

 Kai namuose nėra maisto (nors šakdytuvas sunkiai užsidaro), tenka daryti sušius. Ir gavau pagyrų iš vaikų, kad filadelfija jautėsi. Prisukau roletų, kol ryžiai sirpo net trūkstamų ingridientų nubėgu į parduotuvytę.

Aš laikausi nuostatos, kad geriau kreivas naminis tortas, nei sintetinis pirktinis. Kaip tarėm, taip ir padarėm - Rytės gimtadieniui buvo pagamintas šokoladinis tortas su kakaviniu sviestiniu pertepimu, šokoladine glazūra ir šokoladiniu biskvitu. Pilnas šokolado gimtadienis.  

 Taip viskas paprasta - neturi manų, tai eini į parfuotuvę jų pirkti. Arba pasiieškai recepto be manų. Šį kartą aš taip ir padariau - kepiau varškės apkepą su kukurūžų kruopomis vietoj manų kruopų. 500 g varškės 6 šaukštai grietinės 50 g lydyto sviesto žiupsnelis druskos 4 šaukštai cukraus 6 kiaušiniai 2 šaukštai kukurūzų kruopų 2 šaukštai miltų Ruošimas identiškas paprastam varškės apkepui: - baltymus pirmiausiai išplakiau - varškę išmaišiau su kitais ingridientais ir paskui švelniai sumaišiau baltymus - kepiau 170 laipsnių orkaitėje apie 1-1 val 10 minučių, nes mano forma keramikinė.

 

 Svarainiai šiemet užaugo neblogi, kai 1 sveria 150g, tai galima juos vadinti tiesiog svarainiais milžinais.

 Skaitau knygą ir joje apie gėrį ir blogį mintis pavystyta.  Įsivaizduotinas blogis yra romantiškas ir įvairiaspalvis, tikras blogis yra niūrus, monotoniškas, nevaisingas, nuviliantis. Įsivaizduotas gėris yra nuobodus, tikras gėris visuomet yra naujas, žavingas, svaiginantis. Giliai pakapstyta, giliai gali su šiuo sakiniu kapstyti. Originalas Simone Weil, aš skaitau Aurimą Švedą.

 Iškepiau pyragą, visi skanaujam ir Rytė taikliai pasakė - beveik šlykštus, beveik skanus pyragas Pyragas iš interneto platybių , tik vietoj dalies manų įdėjau avižinių dribsnių 

 Vis užsukum į Ukmergės gastropubą "Aš būsiu čia" ir užsisakom kamembero su česnaku ir duonele. Skanu, pasimėgaujam, bet vis kirbėdavo man mintis, kaip čia namuose pasidaryti. Šį kartą nuotaika buvo palanki ir ėmiausi improvizacijos, kamemberas buvo namuose, o duonelės ir česnako nea. Nutipenau į parduotuvę, česnakas pats įšoko į krepšį, o prue kepinių skyriaus teko pasitrinti. Nes "Aš būsiu čia" batonas ar kažkas panašaus paraikytas storai, kaip 2c m x 2 cm ir ilgis nuo 3 iki kokių 8cm. Nieko panašaus mano parduotuvėje nebuvo, tad nusipirkau brioche ir Mortos duonos su raugu. Čia mano mėgiamų kepyklų gaminiai: Biržų duona ir Lietuvos kepėjas. Gaminimas: Kamemberą išėmiau iš dėžutės, iš specialaus popieriaus ir padėjau į kepimo popierių ant kurio buvo folija. Apšlakščiau alyvuogių aliejumi, pabėriau raudonėlio ir suglaudžiu kepimo popierių ir foliją ir nestipriai susukau beveik svogūną viršuje. Česnako galvas nupjoviau prie "uodegytės" kokius 3mm, apšlakšč...

 Mes su broliu turim tėvo genų, bet nesam kopijos. Ir šį savaitgalį beskinant obuolius užklausiau tėvo, ar jam kada patikdavo restoranai. Tėvas nuo širdies - ne, nepatiko. Klausiu kodėl, nes jau smalsu pasidarė. O atsakymas gan paprastas, ten laukti reikia, o jis maistą pasidaryri ir pats gali. Ne jo natūrai laukti, sėdėti ir nieko neveikti.  Atsakymą kaip ir žinojau, bet norėjau išgirsti iš jo paties. Dabar pati pagalvojau, kad labai prabangiuose restoranuose tėvas nesilankė, tai itin subtiliai pateikto maisto jis nei regėjo, nei skanavo.  O tėvas mėgsta paprastą,  natūralų maistą, tas natūralus maistas tai susideda iš mėsos, bulvių, daržovių. O kai pats prisiruošia prie maisto, tai jis būna geresnis - tarkim vakar obuolių ir kriaušių skynimas ir padėjimas į rūsį.

 Vis įsitaisau naujų pomėgių, tai kerlingas, tai odos reikalai, tai gitara, tai koks daržas, tai nedžių genėjimas ar skiepyjimas ir... atėjo drožybai eilė. Drožyba jau skaičiuoja antrus metus, nuo mažų skulptūrėlių, iki pakabukų, auskarų iki šaukštų. Gyvenime nebūčiau patikėjusi, kad mane medis vilios ir prašyte prašysis būti suformuotas. Dabar ant bangos šaukštai, porą šaukštelių išdrožiau, dar pora didelių šaukštų yra sueskizuoti. Laukiu pati, kaip viskas judės tolyn su tuo medžiu ir kur mano akys ir rankos ves tolyn. O kad būtų įdomiau... pakvipo nauju hobiu - su Ieva mokytis vokiečių kalbos žodžių. Vakar išmokau apie 10 žodžių besikartojant žodžius kartu su Ieva. Katze, Hund, Bild, Haus, Lampe, Schule, Heft, Shiff, Buch, Tisch (šito vienintelio neprisimenu reikšmės) ;) Arbatinis šaukštelis mano rankom išdrožtas Medinio šaukšto drožimas Šaukštelis išdrožtas iš medžio

Šokoladinis varškės pyragas, kurį vaikas pavadino Oreo. Kodė oreo, nes vienaa sluoksnis šokolado, vienas sluoksnis baltas ir kitas šokoladinis. Kepiau pyragą, kurio gamyba buvo įdomesnė, tad buvo įdomu kepti pyragą beveik tris kartus, bet gavosi skanus ir rytojaus dieną dar gardesnis pyragas. Šokoladiniams trupiniams reiks: 250g miltų 200g šalto sviesto 50g kakavos 150g cukraus (galima ir mažiau) 1 valg.š. grietinės 1 arb. š. Vanilinio cukraus 1 arb. š. Kepimo miltelių Varškės įdarui reiks: 400g 9% varškės 200g kondensuoto saldinto pieno 2 kiaušiniai 50g (pora saujų) smulkintų riešutų, naudojau anakardžių, migdolų, lazdynų ir karijų riešutus Šokoladinis varškės pyragas gan paprastai gaminamas. Trupiniams skirtus sausus produktus sumaišiau, sviestą supjausčiau kubeliais apie 1x1x1cm dydžio, į mikserį supyliau sausus ir likusius produktus ir maišiau su šluotele, kol gavosi trupiniai. Įkaitinau orkaitę iki 180 laipsnių, šiek tiek daugiau nei pusę trupinių paklojau į 22x35cm kepimo popieri...

Kartais grįžtu į namus ir mane maloniai nustebina. Iki šiol pamenu, kai grįžtu namo, o ten skamba pianino garsai. O šį kartą grįžtu į sodybą, o ten šeimyna žaidžia monopolį. Sekmadienio rytas, šiek tiek lynojo, ir trijulė išsilankstė didelį monopolį ir tvoja. Kavos pasidariau ir prisijungiau kaip stebėtoja ir pusryčiautoja šalimais. Geras jausmas, labai geras jausmas...  

 Vasara buvo gausi nuo darbų, judesio, dviračių, bet rudenį atėjo į namus serialas - Blue Lights. Su britišku subtilumu, su situacijomis, su charizmatiškis veikėjais ir žiūrovų vedžiojimais klystkeliais, bet ne per daug painiais ar ištemptais. Žodžiu, šitas paprastas serialas rikiuojasi į eilę prie The Killing, Killing Eve, Bad Sisters, British Bake Off, Clarkson Farm ir kitų gerų serilaų, kuriuos taupai, riboji ir mielai sužiūri po seriją. Tai iš pirmo sezono prisiminimas pagrindinis iš vieno veikėjo. Jo monologas apie jo, policininko, darbą. Viskas yra kaip futbolo stadionas, tik didesnis. Tik tame stadione yra baseinas ir visi gyvena. po baseinu. Tas baseinas yra pripildytas ne vandeniu, o kakais. Kai kur tas baseinas įtrūksta ir kakai prasiveržia iš to baseino. Ir jo darbas yra lankstyti su kibiru, kur kakai bėga, pakišti kibirą, kad kakai nebėgtų, kol įtrūkimas bus sutvarkytas.  Labai buitiškai, labai paprastai personažas papasakojo, bet be pompastikos. Tik toks tas jo va...

 Drožyba tęsiasi jau antri metai ir mutuoja vis kitomis kryptimis. Kaltą ir kablio formos įrankius nusipirkau šaukštams drožti, bet vėl prisiminiau drožybą nebaigtų žmogeliukų. Šiandien viena tokia žmogysta įgavo gan išraiškingą veidą, oi kiek smulkaus darbo su akim, nosim, lūpom, antakiais, skruostais. Tai ir drožiau po dalį milimetro, po truputį, po šiek tiek knibinėjau ir gavosi žmogelis, kuris dėžutėje apie metus gulėjo ir džiūvo. Gulėjo, nes tikriausiai reikėjo man pramokti žiūrėti ir matyti, kaip tas 3D veidas atrodo. Kaip jis simetriją ar išraišką turi pagauti. Reik šitam mažam žmogėnui vardą duoti, nes jis toks pirmas iš visos ateities priedermės. Gal Homo Cactus, Kostas. Cactus, nes kakta šito žmogėno aukšta. Kostas, nes Cactus ir Kostas iš tos pačios priedermės.