Lėtas, labai smagiai lėtas šis savaitgalia su pagenėjimu, juodu ciuciku kieme, malkų ruošyba, pečiukų kūrenimu, maistu, arbatėlėmis su medumi, lietumi ir drožyba, pagaliukų namams pasiruošimu.
Su savo firminiu kaimo chalatėliu įsitaisiau prie Kęsto gaminto stalviršio ir drožiau. Šiek tiek baubokų drožyba primiršta per vasarą, bet ilgi žiemos vakarai bus pats tas drožti. Geras savaitgalis, labai geras savaitgalis...
Piešimo ir drožybos duelis |
Drožyba kultūrnamyje |
Paruoštukai drožti |
Konvojus nebuvo didelis, gal 6 mašinos vežančios visokią techniką - su palydinčiom mašinom viso gavosi apie 10 mašinų kolona.
Slenkam paskui kariškių konvojų. Pirmas BMW atlėkė su noru lenkti, kariškių mašina blokavo kelis kartus lenkimą. Atlėkė KIA, bando lenkti - gauna bloką. KIA bent posūkius rodo 🙂
Atlėkė Porsche
Atlėkė Mercedes su latviškais numeriais
Škoda iš pirmos vietos nusmuko į penktą 🙂
Paskui BMW ir Mersą nusukom į Veprius. Pasakojam vaikam, kad varom didžiausio Lietuvoje kraterio paviršiumi. Pasakojam, kad meteoritas išmušė didelę duobę paviršiuje ir ežeras yra tame krateryje.
Rytė klausia: kur ta duobė?
Vepriuose pasirodo yra nemažas žirgynas, tai Ieva atsigavo 🙂
Konvojų sėkmingai aplenkėm prasukę pro Veprius! Kelias laisvas, nei vienos mašinos. Buvo kantrybės išbandymas važiuoti 30km/h greičiu apie 25km. Vaizdą prablaškydavo tik BMW ir Kia bandymai lenkti ir lydinčios mašinos su švyturėliais užkirtimo lenkimui manevrai.
Ieva: Mama, o galėsim dar važiuoti pro tą duobę?
Ievai ta duobė nerūpi, bet itin rūpi žirgai. O Veprių apylinkėse matėm apie 10 arklių: rudų ir net vieną baltą. Reiks sugrįžti į Veprius ir mesti kelią dėl takelio.
Comments
Post a Comment