Pukiokes blogas

 Šiandien maloniai buvau nustebinta dėl visą dieną paliktų rogučių prie fontano. Netyčia palikau vaiko rogutes ir prisiminiau tik vakare. Po 8 valandų radau rogutes ten, kur jas palikau, prie parduotuvės durų. O ėjau link tos vietos ir širdyje buvo minimali viltis, kad rogutės bus likusios - tikėjau, kad reiks ieškoti naujų rogučių. Pagalvojau, kad ir man, ir vaikui bus pamoka, kas nutinka, kai palieki, pamiršti.  O čia visai netikėtai radau rogutes. Džiaugsmas neišpasakytas, net džiugiai pleptelėjau su bomžiuku, kad čia mano rogutės, ir į parduotuvę užsukau ir su pardavėja pasidžiaugiau. Praktiškai nemokamai gavau rogutes antrą kartą, pirmą kartą rogutes paveldėjau iš Bubo Čeko.

 Šiandien su vaikais nukeliavom į Čiurlionio muziejų ir labai smagiai buvau nustebinta. Pasijutau kaip moderniame muziejuje, kaip kuriam šiuolaikinio meno kuziejuje, kur nebėra nabagiškumo tiek erdvėse, tiek pateikiant eksponatus. Eini ir malonu, eini ir randi kampelius vaikams žaisti, eini ir stebina perėjimai link kitos erdvės. Eini ir atsigeri muziejuje kavos, eini ir maloniai leidi laiką, eini ir dar galvoji, kada vėl sugrįši, nes jauku, modernu, įdomu. Rytės sudėliota Lietuva

 Eilinis šeštadienis, eilinis apsipirkimas turgelyje ir beveik tradicija tapusi kava Sissi kavinėje, kai susitinki kavai pritinkantį pažįstamą. Užsuki į kavinę, o ji viduje nebepriima kavos gėrikų, tai stovint po langais pageri ir paplepi.

 Greit užkandi atsineštos varškės per pietus ir susirandi bendraminčių kur likusias minutes suinvestuoti. Šį kartą visiems bečiauškant užgimė mintis nueiti į Lietuvos Banką ir pasižiūrėti Yoko Ono instaliaciją. Lietuvos Banko pastato interjeras visada mane žavi, bet šiandien visai kitos mintys buvo besidairant pastato viduje. Interjero prabanga ir tie mediniai karstai su medeliais rezonavo, kontrastavo. Prabanga ir paprastas karstas. Karstas mažas, karstas didelis, karstas vaikiškas... Įtaigi ta menine idėja, čia mirtis, čia medelis augantis... vienas išeina, o kitas auga ant išeinančio materijos. Tiek karstų vienoje vietoje ir kažkain norėjosi greičiau nešti kudašių, labai įtaigu! Yoko Ono instaliacija Kaune

 Šeštadienį atsidarė Kaunas 2022 su visa gausybe renginių ir dabar belieka nors dalį susiurbti šios kultūros į save. Kultūringas siurblys Kaune 2022 Eini mieste su kokiu smulkiu reikalu ir dažniausiai dairaisi, kas dar naujo užgimė, kur dar akis gali užmesti ir atrasti. Patampi žmogus kaip tuo siurbliu, kur siurbi į save kultūrą. Tai siena pasidabinusi piešiniu, tai koks vitrinoj eksponatas, tai kokia paroda, tai ausys sako, kad kažkas vyksta, tai koks užkampis gražiai apšviestas, tai... tai leidžiamės į visų metų nuotykį su smalsumu.  Sau ir aplinkiniams palinkėsiu siurbti tą kultūrą, o ne bet ką ir bet kur. 2022 metai bus kultūringi, dar su pažintiniais takais savaitgaliais, varasa kaimuke, viena kita kelione arčiau ar toliau... bus pilni kultūros ir gamtos metai.

 Gražu, taip gražu kai kyla tvartas aukštyn. Gražu iš tokio paprastumo: pamatai, medinių rastų sienos, stogas, langų kiaurymės ir durų anga kaip burna.  Pritariu, kad grožis subtilus, bet akivaizdžiai matomas.

 Šeštadienis su turgeliu, vakaras su stipria kultūros doze, o sekmadienį buvo stipriai neramu, kur pasiduoti. Šeimoje turim puikų pažintinių takų atradėją, o gal žinovą, tad užveiklinom žinovo smegenis. Tik gavęs užduotį čiupo pirštais braukyti išmanias priemones ir rado krlionių kryptį - Palemoną. Ieva paskambino Ilonai ir visas ekipažas buvo suformuotas akimirksniu. Važiavau į tą Palemoną visiškai nieko nesitikėdama ir taip gerąja prasme nustebino, kad apstulbau. Piliakalnis ir jo apylinkės nuostabios, o Lakštingalų slėnis tiesiog tobulas vaikams su rogutėmis. O kur dar marių panorama su ant ledo įsitaisiusiais žvejais. Diena nuostabi, finalas paskutinio nusikeidimo dar nuostabesnis - visjas baigėsi tik nežymiais sužalojimais.

 Atsidariau šiandien kelis slidinėjimo pasiūlymus, pasidariau po svečių namus ir viešbučius, truputį lengviau pasidarė, truputį daug norisi išlekti vasario gale. Truputį pigų skrydžių puslapį atsiverčiau, truputį vos į Liverpulį nenusipirkau bilietų, truputį vos į Lvovą nenupirkau visiems per Ievos gimtadienio savaitę. Truputį palauksiu, truputį :) Truputį reiks štriudelį ar šnicelį pasikepti, kad Austrijos alpes pajausti ir truputį einu pasidairyti, ką žmonės valgo Lvove. Gal kitą savaitę valgysim kaip austrai, gal kaip ukrainiečiai, o gal English breakfast eis į lėkštes. Truputį su maistu pakeliausim sausį, o paskui žiūrėsim...

 Tęsiu seriją Mįslių ir užduodu dar vieną mįslę - kas tai per statinys ir kur jis yra? Kur šis statinys?

 Vis nepataikau užsukti, bet gerų dalykų esu girdėjusi apie Ipanemą, įsukūrusią Panemunės šilo pradžioje. Laukiu šiltesnio oro ir lėksim paskanauti picų. Jeigu pasiseks tai bus panašios į Kęsto firmines picas. Ipanema Panemunės šile

 Gražios apylinkės laikė man kompaniją, kai sukau vakarinį ratą. Nsujas pėsčiųjų tiltas Kauno pilies griovys Kauno pilis Aleksotas iš Senamiesčio Autentiškas vaistinės interjeras Laisvės al.

 Skaitom žurnalą Nemunas ir ten Arūno Kavaliausko piešinių sutinkam. Piešiniai ir keli žodžiai giliai kapstantys per tiršto satyro prizmę. Atrodo primityviai, bet taip konceptualiai, kad miela žiūrėti ir šypsena garantuota.  Nemuni skyrelis tedžiugina, bet visa knyga dar daugiau imponuoja savo koncentratu apie Darių ir Girėną, Kastytį ir Jūratę ir begalę kitų veikėjų. Ši knyga skirta ne visiems, geriau jau būti susipažinus su Arūno Kavaliausko piešiniais, mintimis iš anksčiau :) Linkėjimai autoriui, kurio nesu nei girdėjusi, nei mačiusi :) http://reiskiniustebejimas.lt/