Vakar labai keistai pasijaučiau - jau nepamenu, kad taip nemaloniai jaustis galima. Buvau tėvų susirinkime darželyje, kur keli žmonės pristatinėjo vaikų ugdymo programą ir aptarė kitus einamuosius reikalus.
Pora labai nemaloniai keistų akimirkų buvo, kurios truko labai trumpai, bet taip prailgo, kad man buvo gėda už kitą žmogų.
Darželyje tėvai, auklėtojai ir vaikai visi bendrauja betarpiškai, pagarbiai ir labai jaukiai. Bet yra ir kita medalio pusė - mistinis žmogus, kurio vardo aš nežinau, bet žinau pareigas.
Žinau žodį "direktorė", direktorė pabrėžtinai vartoja žodį "pavaduotoja". Kaip kokia monarchija, kaip žmogus būtų be vardo, be savęs, o tik su užrašu - "direktorė". Prie šio žodžio neina vardas kaip suminkštinimo priemonė, ne - čia pabrėžtinai, gal net su kokia baime yra tariamas žodis - "direktorė".
Taigi toje situacijoje dalyvavo apie 15 žmonių
Pavaduotoja Lina pristatinėjo penkiamečių programą, rodė skaidrę ir vienoje buvo 18 dalykų susivedančių į 5 grupes. Kažkoks terminas buvo pavartotas, o direktorė pabrėžtinai 2 kartus taisė, kad mūsų vaikams to nėra, nes tai yra ikimokyklinukams. Iš tėvų pozicijos žiūrint, mes tikrai nesupratom, koks tas teisingas žodis, kas tos 5 grupės, krypys ar koks tas iš tikro žodis turi būti vartojamas ar netaikomas. Bet ką prisiminsiu ilgai - kad yra akivaizdus direktorės visažinės vaidmuo, kur kritikuojamas pavaldinys ne tik prie kitų komandos žmonių, bet ir prie pašalinių žmonių - šiuo atveju tėvų. Visi vadybos vadovėliai sako, kad giriama viešai, kritikuojama būnant dviese.
Žvelgiant į tą situaciją dar giliau kilo kelios mintys, ką galima būtų daryti kitaip:
- Vadovas turi mažinti įtampą savo dalyvavimu, o ne kad visi jaustųsi nemaloniai ir visai komandai būtų baimės katorga ištverti tą pusvalandį
- Vadovas turi prisistatyti, jeigu dalyvauja susirinkime. Gal net įvadą padaryti ir taip palengvinti, apšildyti, įvesti susirinkusius į visą renginį
- Vadovas gali dalyvauti susirinkime šešėlio vaidmeniu "shadow" ir tuomet netaria nei žodžio: ne giria, nei peikia. Tiesiog pasyviai stebi vardan visos komandos refleksijos ir tobulėjimo.
- Vadovas turi padrąsinti komandą, o ne viešai kritikuoti
- Vadovas turi sumodernėti, o ne būti senų doktrinų įkaitas
- Įvykus esminiam netikslumui galima gražiai pataisyti, bet geriausiai duoti grįžtamąjį ryšį po pristatymo. Taip bus ugdomas žmogus, įtampos nebus, bus išvengta pabrėžtina neesminė komandos nekompetencija.
- Direktorė turi atsiprašyti pavaduotojos Linos akis į akį ir užtikrinti, kad tai nepasikartos
O juk taip paprasta būtų pakeisti šią ir ateities situacijas, kai pseudo žmogus/direktorė kelis kartus savo komandai pasakyti, kad nebesikreipkite į mane pareigomis, o tiesiog mano vardas ir kreipkitės į mane - Asta. Jeigu situacija reikalauja, tuomet "direktorė Asta". Komandos klimatas pagerės, žmonės bus laimingesni, lengviau surasite darbuotojus, daugiau tėvų norės vesti vaikus į darželį. Suprantu, kad tai didelis žmogaus pokytis būtų, bet norisi jo labai.
Ką aš padariau po šios situacijos - nuėjau pas Liną ir bendrais bruožais pasakiau, kad aš jutau tą nemalonią situaciją ir nebuvo man malonu ir kad taip neturėtų elgtis vadovas.
Comments
Post a Comment