Gongas gaudžia ir skelbia, kad liko jau mažiau nei 24 valandos iki Balelių plenero atidarymo. Ryt vakare sėdam į mašinas ir lekiam tolyn, tolyn į Balelius, o ten jau laukia molbertai ir drobės, teptukai, paletės, ir dažai. Kaip visada tikimasi kūrybingų akimirkų, kai vieną dieną nutapomi bent kelis šedevrai.
Balelių plenero stiliai
Aš dar nepasirinkau savo tapymo stiliaus, bet galvoje įsiminė Fovizmas, Primityvizmas, man natiurmortai ir natūralizmas (arba vėlyvasis realizmas) nekelia įkvėpimo jausmų. Kur kas mieliau abstrakcijos, formos, minties galios užšifravimas ir transformavimas visai kitu rakursu. Galima būtų išbandyti kubizmą, nes ilgos žiemos vakarais peržiūrėjau, kaip žiūrėti į daiktus per kubizmo prizmę ir kaip tapoma šiuo stiliumi. Kai video žiūri, tai atrodo, kad visai nesudėtinga buvo tiems kubizmo dailininkams tapyti, bet... Dėsiu čia daugtaškį ir pasikliausiu savo dvimatės erdvės užpildymo gebėjimais.
Dalyviai
Šiemet prie Plenero dalyviai visiškai tie patys. Peržiūrėjau šiemet Kęsto darytas nuotraukas ir 2017 metais startavęs pleneras šiemet jau skaičiuos 4 metus. Prieš 4 metus Rytė praleido didžiąją dalį plenero sėdėdama supynių kašikėlyje, o ne tapydama.
Pristatau šių metų autorius ir reflektuosim, kokie jų stilių pokyčiai po plenero:
Ieva - klodai minčių ir savitas, neapkrautas objektais tapymo stilius
Ilona - iš karto galvoj iškyla mintys, kad nusipiešia tobulai gėles iš gėlyno, pievos ar kitų užkaborių
Bubas - mažo ir didesnio formato, daug potėpių šiek tiek Van Gogiškai nutapyti paveikslai. Dažnai tapoma žiūrint tiesiogiai į tapomus objektus
Kęstas - man atrodo, ką tik sugalvoja, tas ir nugula ant drobė. Paklūsta jam objektai, vaizdai ir konceptuali mintis. Laisvalaikiu prijaučia komiksų piešimui, o per plenerą atsigręžia į realizmą
Rytė - savito stiliaus tapytoja, išsiskirianti potėpių energija ir spalvų gama. Turi stiprų natūralų poreikį tapyti, kuris skamba kaip: "noriu piešti dažų". Frazė užsifruoja, kad bus tapoma guašu, akrilu, akvarele, reiks popieriaus, vandens ir sukurti keli piešiniai čia pat. Pašaliečiui Rytės paveikslai sunkiai įkandami, tad reiks nepamiršti ir paklausti, kokia mintis atgulė ant drobės
Aš - turiu plenere savo vaidmenį, pasirūpinti visų skrandžiais, patogumais ir nuotaikėle. Be viso ko, dar dažniausiai pavyksta vieną visai vykusį paveikslą iškepti ir porą tokių įdomesnių, kur kitais metais būną bandymas gerinti. Būna keletą metų užsitęsia tie mano bandymai, būna, kad aš noriu taisyti, bet mieli kolegos neleidžia taisyti. Aš sunkiai žiūriu į korekcijų reikalaujančius savo kūrinius, bet negi nukabinsi savo nedorėlį kūrinį...
Mieli PLENERO dalyviai, linkiu kūrybingų, bimbinėjimo akimirkų ir iki greito!!!
Comments
Post a Comment