Įsitaisiau pernai šašlykinę ir tuo didžiuojuosi. Žinant, kad aš nesu daiktų vergas, tai labai skambi frazė. Frazė kaip paukštis, bet tas paukštis atskrenda beveik kiekvieną savaitgalį, kai kepam ką nors toje šašlykinėje.
Priešistorė - kai ieškojau šašlykinės, dairiausi ir į skelbimuose esančias šašlykines, kur rimti vyrai gamina jas ir į prekybcentrių asortimentą, bet pasirinkau lipdynį iš grožio, funkcijos ir cinkelio.
Tiesa, aš turėjau širdžiai mielą daiktą, kurį sunku pavadinti šašlykine, bet vis dėl to atlikdavo kepimo funkciją - aprūdijęs lovys, kuris jaunystėje tarnavo kaip indas kiaulių putrai pilti ir kiaulėms šlamšti ėdalą, kad net jų ausys lapnotų. Labai romantiškai šį procesą aprašiau, nes taip ir pamenu tas kiaules pas babytę kaime. Babytė šutindavo bulvės, pridėdavo gardumynų, marmaliuodavo ėdalą, paskui kibirais nešdavo į tvartą. O tvarte atskiruose gardeliuose gyvendavo kiaulės, kur su pagaliuku gaudavo per ausis, kad atsitrauktų ir leistų pripildyti lovį gardaus marmaliuko. Idealizuoju aš tas kiaules ir taip pat jų lovius, nes padėdavau panešti tuos kibirus babytei per vasaros atostogas ir stebėdavau, kaip babytė kalbėdavosi su tom kiaulėm. Jos neklausydavo, ji tvarką palaikydavo.
Mano paveldėtas metalinis lovys visiškai suįžulėjo ir per daugel metų ėmė ir surūdijo. Surūdijo, praskylėjo ir teko ieškotis pakaitalo. O tas pakaitalas patapo "Kepa Briedis" šašlykine.
Telaimina šventasis briedis mano šašlykinę ir tetarnauji ji ilgus metus, kaip kad tas mano amžiną atilsį lovys. Šventasis briedžio grali, prašau sumeistrauti dangtį šašlykinei iš turimos skardos ir toliau mėgautis tiek grožiu, funkcija, tiek kepant ir valgant maistą.
Beje, už šio gaminio paminėjimą aš nieko negavau, bet tikiuosi, kad briedžių dievybės bus maloningos ir išgirs šias liaupses :)
Comments
Post a Comment