Donelaičio kavinės interjeras |
Donelaičio šonkauliai |
Donelaičio jautienos sumuštinis |
Meniu Donelaičio neilgas ir aš visuomet vertinu mažesnį pasirinkimą nei ilgą šaldytų produktų sąrašą. Vaikams pasirinkimo mažai, bet visgi išsirinkom sriubą ir šonkaulius su jautienos sumuštiniu. Moliūgienė su kepintomis moliūgų sėklomis, kaip sviestas sviestuotas ir jeigu moliūgų sėklos tinka duonoje visai nereiškia, kad jos tinka sriuboje. Sultinys, kaip moliūgų sriubos pagrindas geras, bet tos sėklos pakišo koją.
Šonkauliai buvo be meilės, nes guminiai šonkauliai su neįnoringu padažu yra nuodėmė patiekti, kai meniu yra iš 8 gal 10-ies patiekalų. Kai Kęstas paruošia šonkaulius, tai jie krenta nuo kaulo, vaikai valgo ir prašo dar. O čia nykuma, nes net aš nedrįsau merkti šonkaulio į tą skystą padažą, o pati glazūra irgi nesužavėjo skoniu.
Jautienos sumuštinio aš net neparagavau, nes bulvyčių išvaizda, kaip sintetinių balzganų ir neaiškios kilmės, o pats sumuštinis buvo su mėsos riekėmis ir daug bulkos. Ar valgau akimis? Na taip, aš tikrai valgau kavinėse akimis, nes pasižiūri į atneštą lėkštę ir žinau, kad jeigu užsuksi, tai neužsisakysi nei šonkaulių, nei to jautienos sumuštinio.
Kaip padavėjui neturinčiam vaikų, tai siūlau atsiklausti ar dėti ledukų į sultis, bet mano gėrimas buvo puikus ir visai gerai pasėdėjau, kol vaikai malėsi viduje ar lauke.
Dar pati brukte brukau savo leidimą valgyti viduje, nes jis rūpėjo tik man.
Reziumuojant, Donelaičio turi rimtai susiimti su maistu, nes vieną kartą galima visą patirtį nurašyti į tos dienos juodus debesis virtuvėje, bet antrą kartą gavus panašios kokybės maistą kryžius padedamas visam laikui.
Jaukumo kaip ir užtenka viduje, išorėje, aptarnavimas irgi ok, telieka tik esmė maitinimo įstaigis - maistas.
Comments
Post a Comment