Skip to main content

Užsimaniau kelnių kaip vaikystėje

 Mėgstu rūbus pirkti juos pačiupinėjus, pasimatavus, tai vadinasi fizinėse parduotuvėse. Yra dalis rūbų siūtų tik man ir šiandien žiūrint į eilinę elektroninę trikotažinių rūbų parduotuvę užsimaniau rudų storo trikotažo kelnių kaip vaikystėje. Tos kelnės tokios epinės būdavo, susiūta juostelė priekyje, pėdoje guma, kur su ta guma į batus kiši. Ties liemeniu guma, spalva sodriai ruda. Tokia stipriai ruda spalva būdavo, ji blukdavo, šviesėdavo skalbiant. Iš vaikystės likę tie sentimentalūs prisiminimai, kai tos kelbės būdavo kiemo atributas, su jomis visur varydavau, su jomis ir futbolą po tešlyną, ir į medį įsikardavai. Tiesa, jos nebūdavo prestižinės ir į fizinį mokykloje jų nesidėdavau.

Užgimė ta mintis ir nepaleido, žūt būt reikia man tų kelnių ir užsakymas suformuotas Eglei. Interneto platybėse surastos tos kelnės, nes pasirodo, ne visi pamena tas kelnes. Nekantriai ir tuo pačiu kantriai lauksim finalo.

Kelnių spalvos sodrumas turėti pakerėti, tai bus iššūkis :)

Egle, tavim aš tikiu ir žiauriai noriu tų kelnių. Labai taikliai apibūdinai tą spalvą, dar tiksliau apibūdinai jų tariamą grožį. Ne visi turėjo tas kelnes vaikystėje, ne visi bus sentimentalūs :) o mano  sentimentai su išnešiotais keliais, su užsiūtomis skylėmis ties keliais ir nukirptomis gumomis, kai kojos ištįsta vaikystėje. 

Comments