Pavasario laukimas

 Praėjo Kalėdinės šventės ir viskas. Jau tikrai prasideda pavasario laukimas. Jau galvoje sukasi lėkimas į kaimą, kur daržiukas, medeliai, žolė, gėlytės ir visi kiti gamtos privalumai. Įdomu, kaip šiemet eisis su tais visais keliavimo reikalais. Ar reiks dar riboti savo mintis nuo bilietų pirkimo, ar galimės lėkti, išlėkti ir mažiau laiko praleisti kaimuke. 

Galvoju ne tik aš, bet ir visa šeimyna apie kaimuką. Ką veiksim, ką nuveiksim. Vat Ievai užsireikė namelio medyje. Taip užsireikė, kad tikrai čiauškėjo kelias dienas be perstojimo, o ir žiūrėjom internete koks Ievai tiktų tas namelis, iš nuotraukų rinkomės. Pernykštis pastatytas namelis jau merginai nebeįdomus ir sakė sesei atiduos arba teks nugriauti. Nugriauti nieks negriaus, geras vis dėl tas suręstas namelis. Blogiausiu atveju pavėsį ir šilumą mėgstančius augalus ten pasodinsiu.

Tęsti kaimo pasiilgimą galima be perstojimo, net mintis yra, kad reiks praplėsti plenero dalyvių sąrašą. Kažkaip reik jau plaukti į platesnius vandenis, nors reikia išlaikyti ir kūrybinį susikaupimą. Gal teks 2 skirtingus plenerus daryti... Pažiūrėsim, kaip čia bus su tuo Balelizmo meno šakos pleneru. Yra net minčių ir kitą meno rūšį išbandyti, o gal skulptūrą kuris plenerininkas įvaldys...

Dar renku plenerui lankytiną objektą, pernai labai vykusiai aplankėme Raguvėlės dvarą, o šiemet kitas dvaras knibžda ir vilioja. Kol kas pretendentas tik vienas, bet galiu nuraminti, kad reiks šiek tiek tolėliau pavažiuoti - nenueisi kaip į Balelių dvarelį.

Tiek trumpai apie žalios spalvos ir plataus žvilgsnio pasiilgimą. Atšils oras, tai lėksim į kaimuką pečiukų kūrenti, o vaikai supynėse ir hamakuose po pusė dienos supsis, svečiai įsitaisys antro aukšto apartamentuose, Kęstas keps picas, o aš bandeles, triaukšim žirnius iš daržo, mėgausimės sezoninėmis uogomis ir bus ramybė ir aktyvi veikla viename.