Šiandien sutikau Rasą, pirmą Rytės auklėtoją, ir užplūdo seni prisiminimai. Ogi vaikas su polėkiu buvo drakoniukų grupėje. Jau buvau pamiršusi, kokius reikalus darydavo darželyje per pietų miegą jauniausias vaikas grupėje. Rasa priminė, kad Rytė nuvilkdavo visus savo patalus ir pati palįsdavo po čiužiniu, krėsdavo šunybes visokias tai viena, tai susirasdavo bendraminčių. Nagi, pamenu beveik kiekvieną kartą pasiimant pasijuokdavom su Rasa, kad sėdėdavo auklėtoja arba auklytė šalia, kol Rytė užmigs. Dar ir su Paula kartu visokių reikalų prisigalvodavo, žodžiu, turėdavo suaugusieji kas veikti, kol Rytė užmigdavo nors trumpam.
Bet kaip smagu prisiminti, kaip lipdavo ant palangės, kaip pusė dienos supdavosi supynėse, kaip visiškai nuoga valgydavo ir tykiai, tykiai tupėdavo ir klausydavo Rasos knygos skaitymo, kaip nenorėdavo namo eiti iš grupės ar iš kiemo...
Comments
Post a Comment