Šiemet pirmą kartą abi mano vynuogės duoda gausiai derlio. Pirmoji mėlynoji vynuogė jau džiugina ne pirmus metus ir rekomenduoju lietuviškąją "Juodupę" paprastam, skaniam, saldžiam smaguriavimui. Vaikai raško, vapsvos aplimpa ir visi neįpareigojančiai mėgaujamės kekėmis.
"Juodupė" prinoksta rugpjūčio antroje pusėje-rugsėjį |
Kita mano žalioji vynuogė irgi lietuviška vardu "Varduva", ji yra pirkta iš vyresnio amžiaus moterėlės, kuri turbūt yra daugiau sodininkė nei pardavėja. Kaip šiandien pamenu, kad ta moterėlė vynuoges augino nupjautuose limonado buteliuose. Pasitikėjimo tikrai nekėlė, bet žūt būt man tą dieną reikėjo vynuogės, tad pirkau iš vienintelės pardavėjos.
Mano žalioji vynuogė irgi puikiai ištveria lietuviškas žiemas, o šiemet apdovanojo pirmu derliumi. Skanios, tikrai skanios tos "Varduvos" vynuogės, su išliekančiu poskoniu burnoje. Kai suvalgai kekę vynuogių po truputį, kur iš karto pagalvoji, kad galėtų išeiti puikus rislingo tipo saldus vynas. Turi daugiau šarmo "Varduvos" vynuogės lyginant su "Juodupe". Tiesa, šios abi veislės turi tą patį tėvą, jas abi išvedė A.Gailiūnas.
Mintims klajojant toliau - gal net vertėtu abi veisles sumaišyti kartu ir išgauti puikų skonių derinį kartu vyno pavidalu.
Iš vynuogių auginimo praktikos keli esminiai akcentai:
- priežiūros nedaug
- rudenį vienos iš vėlyvesnių uogų
- mėgsta pietinę pusę
- skanu, skanu
Žodžiu, mėgėjiškas vynuogių auginimas visiškai neįpareigojantis ir teikiantis tik malonumą. Derliaus perviršį visada mielai suvartoja širšės, tad nereiks rūpintis šia dalimi.
Comments
Post a Comment