Praeita savaitė buvo gerokai kitokia lyginant su prieš tai buvusiomis. Nebuvo ji atostogų savaitė, tad spėlioti galima iš naujo. O jeigu rimtai, tai praeita savaitė buvo darbinga savaitė, tik jos lokacija buvo visiškai kita - Anykščiai. Įdomus visai jausmas, kai susidedi daiktus savaitei, tik niekur nekeliauji į šiltus kraštus atostogauti ar į konferenciją, o tiesiog iškeliauji dirbti ir būti su kolegomis 5 paras.
Kad jau daugiau nei metai dirbu su kolegomis, tai visus jau gerokai pažįstu ir nei vienas "kito savo aš" nenušvietė ir neparodė išskirtinių talentų. Kas šokėjėlis, kas valgio gamintojas, kas geras iKnow ar pokerio žaidėjas, kas pasirūpina kolegomis, kas pasirūpina muzika ar dainomis, kas logistika, kas internetu, kas mėgsta pamiegoti, kas mėgsta dronus, kas pirtininkas, kas mėgsta naujus kokteilius kurti, kas mėgsta garbanas prakedenti lekiant kabrioletu, kas mėgsta batutus, kas mėgsta traukti tinklinio kamuolį iš šalto prūdo, kas mėgsta klausyti muziką be judesio, kas mėgsta ąžuolinio staliuko iššūkį, kas mėgsta "galiorkos" vaidmenį imti per ekskursijas ir taip galima vardinti apie visų žmonių talentus be perstojo.
Kiekvienais metais visi išvažiuojam per įmonės gimtadienį ir dauguma ar tiksliau, kam aplinkybės leidžia atšokam nuo kasdienos: darbas, namai ir visi kiti reikalai.
Darbas mus sieja, bet esminius išvažiuojamojo darbo arba workation privalumus išskirčiau po Anykščių išvykos:
- Visi būnam toje pačioje lokacijoje, tad kitų kolegų pažinimas įvyksta nieko per daug nedarant.
- Buvimas kartu, bendrų veiklų, maistų darymas suburia ir sukuria bendrus prisiminimus.
- Šioks toks nepatogumas yra labai geras dalykas ir priverčia visus susiburti ir pagalvoti vieniems apie kitus. Pvz. interneto trūkumas priverčia susigrupuoti aplink kolegą, kuris turi neribotus gigabaitus, bendras dušas ir pusryčiai sudėlioja srautus ir pagalvojimą, kada tu turi keltis, kad nereiktų pačiam laukti ir kad kiti spėtų į darbą.
- Bendra ir šiek tiek nuobodoka ekskursija sukūrė tiek džiugių emocijų, kad cituojame tas išlėkusias gidės mintis dar kelias dienas prisimindami apie: "Bambalynė ir ten gyvenančios atmatos", "aš jūsų nesamdžiau", "didmiesčio kainos", "žydų vaikai apsistumdydavo su lietuviais", "tos Saros", "jūsų laukiantis autobusas" ir taip toliau ir panašiai.
- Bendri meetai, žinių pasidalinimas, aptarimai ir krypties nusistatymas. Workation aplinkos pakeitimas ypatingai tinka laisvoms ir nesuvaržytoms idėjoms šauti į galvą, kai nieks neįpareigoja, kai aplinka yra kitokia ir daug laisvesnės mintys šauna neprisirišant prie darbo stalo ar įprasto ir smegenims kasdien matomo meeting roomo.
- Grįžtant prie realybės, kai visi nueina miegoti šiek tiek vėliau ir rytas gerokai pasivėlina link pietų. Apima smagus jausmas, kai visi (gerai, gerai, prisipažinsiu, kad ne visi) ruošiasi į darbą ir galvoja, kaip čia teleportuotis iki darbo vietoje palikto kompo, kai pirma važiuoji pietų, o po to tik neri į darbus. Kai dienos metu pamatai užsnūdųsi kolegą pasirėmusį ranka galvą. Kai jis pamato ir net krūpteli, nes netikėtai pabunda nuo aplinkinių krizenimo.
- Kai visi susėda prie bendro įmonės gimtadienio stalo, kai smagią, jaukią, šiltą vakarienę užburiavaizdai į Kalitos kalną, Anykščių bažnyčios bokštus ir žalią gamtą praplenčiančią horizontus iki nenusakomų platybių. Vakaro sutemos, laužo šviesa ir sprangsinčios malkos sutemus, mažojo staliuko iššūkis ir t.t.
- Kai po workation neoficialios vertybės pasipildo žodžiu "judesys", praeitais metais buvo užvaldęs "pokeris".
 |
Komanda kaip kompoto stiklinės, visi skirtingi, visi nuostabūs ir papildantys vienas kitą
|
 |
| Workation kaip visos komandos atsiminimų sudėjimas į konstituciją, tik konstitucija yra įmonės istorija |
 |
| Workation stiliaus vaizdas pro darbo langą arba tiksliau pro vitrininius menų inkubatoriaus langus |
 |
| Nuostabus vaizdas į gyvenimo, poilsio ir judesio zoną mus sujungusią vėl metams |
❤️
ReplyDelete