Pažvelgus į pienės pūką visada man mintyse sukasi žodžiai: gražu, laikina, minkšta, trapu, piktžolių sėklos ir tas nuostabus noras nuskinti pienės kotą su susiformavusiomis sėklomis ir papūsti. Pūsti stipriai, kad tie visi pūkeliai išsilakstytų nuo pienės ir apnuogintų pienės "plikę". Po šio veiksmo "plikė" tampa nebereikalinga ir nušveičiama tolyn, akys nori susirasti kitą auką, o burna pakartoti visiškai tą patį - pūsti arba blogiausiu atveju nudrėksti pirštais tas sėklas su pūkeliais.
Žvelgiant į tą laikinumą, minkštumą, baltumą norisi kartais apsaugoti tą grožį, bet ką jau čia saugosi, ne šiandien, tai ryt ar kitą dieną vis tiek gamta savo padarys - išskris tos sėklos nuo pienės "plikės" ir lauks pienė kitų metų, kai vėl gražiai sugeltonuos, kai nuvys geltonis ir prasiskleisk pienės pūkai.
Žodis pūkas man daugiau asocijuojasi su pienės pūku nei su plunksnos pūku, tad tai yra dalis mano sugalvotos familijos simbolio.
 |
| Pienės pūkas |
Comments
Post a Comment