Karts nuo karto pakeičiu kirpėjus. Taip, kažkodėl man labiau patinka kirptis pas vyrus, nei pas moteris. Turėjau 4 moteris, viena buvo be charizmos, viena buvo labai lėta, kita buvo su baisiausiomis pasaulyje žirklėmis, kur odą lupo nuo galvos šukuojant, dar viena per daug šnekėjo. Tai vat, tokia apžvalga mano kirpėjų moterų, aš jų net vardų nežinau. O grįžtant prie kirpėjų vyrų:
- Daug metų kirpausi pas Kęstutį, visos jo lokacijos buvo arti namų. Paskutinė buvo tiesiog tolėliau ir kaina pakilo už tą pačią paslaugą, nes vyras gražesnį drabužį apsirengė ir savo saloną atsidarė. Apkirpdavo per 30 minučių - ypatingai vertinamas privalumas, jausdavo nuotaiką, buvo savo amato meistras. Dar vienas privalumas, kad nedarydavo dirbtinių eilių ir nerašydavo po mėnesio datų, bet maloniausia dalis, kad paskambinus po mėnesio kelių dienų intervale surasdavo vietos kirpimui. Tiesa, siųsdavo sms 7 val rytais su priminimais, už šį veiksmą gauna ir minusą, ir pliusą. Minusas, kas tas sms pažadindavo, o pliusą, kad primindavo ir aš visada atkeliaudavau kirptis.
- Užsukusi buvau pas Robertą. Bet jo administratorė buvo bjauri, kaip laukinė varna. Robertas irgi įdomus tipažas, bet administratorė drąsiai galėtų pretenduoti ir lengvai nurungti visus rungtyje, kaip atsikratyti kliento, kaip gerulį toną išlaužti ir vožtelti žodžiais kaip šlapiu skuduru. Ech... Praėjo keli metai, neprisimenu, ką pasakė, bet jausmas liko ilgam.
- Pabuvojau ilgėliau pas Laisvydą, vis dar jaučiu sentimentus. Bet taip jau nutiko, kad pakeičiau darbinę lokaciją ir tapo nepatogu. Patinka ką ir kaip daro, gerai įvaldęs meistrystę. Toks iš pašaukimo kirpėjas, kur "neišzubrino" kirpimo niuansus, bet pajuto ir tik technika išmiklino per N metų. Kai vieną kartą kirpo su sugipsuota koja, išaiškėjo, kad šiek tiek neatsargiai važinėja motociklu.
- Prieš Laisvydą dar buvo Marius iš to paties salono. Jauniklis, tyros būties ir dar neįvaldęs amato. Nori gero, bet lėtumas, neužtikrintumas, polėkio nebuvimas nusvėrė svarstykles ne jo naudai. Asmeniškai įsižeidė, kai pradėjau lankytis pas Laisvydą, tai tik dar sustiprino, kad pasielgiau teisingai.
- Patogioj lokacijoj įsikūręs Vilius, bet ką jau padarysi, kad jis vyrus daugiau mėgsta kirpti. Mėgo aštresnius kampus, mėgaudavosi kokį cinkelį padaręs. Važinėja su motociklu, yra daug šansų, kad grįšiu, kai vėl trumpų plaukų norėsiu.
- Dabartinis mano nuotykis - vardu Henrikas. Jaunas, su drebančiom rankom, atsiklausiantis, klausiantis. Pradžiamokslis dar jo karjeroje ir dar šimtus ar tūkstantį galvų turės nukirpti, kol įvaldys amatą. Vis dar savęs klausiu, kodėl pas jį kerpuosi. Dalis atsakymo yra gailestis, nes jautri dušia tas Henrikas. O jautriom dušiom nėra lengva prasimušti bet kur. Bet klaidų nemažai padaro, šiandienos kliurka - pakeitė saloną, o man nepranešė naujo adreso. Pasirodau lygiai sutartu laiku, o ten esančios damos choru išdainuoja, kad Henrikas nedirba. Skambinu, ieškau ponaičio, karalaičio, iš karto atsiliepia, nesuvaidintas, tyras nustebimas, kad nepasakė adreso. Išgirdusi tą siek tiek naivią reakciją, kaip mažam vaikui atleidžiu prisidirbimą. Naujasis salonas šiuolaikiškesnis, kaina nepakito, tad nenurašau galutinai šio nuotykio.
Sėdėdama Henriko kėdėje didžiąją posto dalį suminkau telefone, kažkaip pakerpa, nuoširdžiai nori padaryti gerai ir įtikti. Trumpai, pas jį eilių nėra, viskas paprasta, tad gyventi iš bėdos galima.
Pražiamokslis ar meistras - visada linkstu už meistrystę, kaip planas B yra žmogus norintis judėti link meistrystės.
Comments
Post a Comment