Slankiojau vakar po miestą, porą vietukių reikėjo aplankyti ir prasukau nemažai mylių Čikagos centre. Saulė kepina, ore nei lašo gaivumo, tiesiog absoliuti tvaikuma. Tiesa, tas nepakeliamas karštis neišguldė nei pėščiųjų, nei vairuotojų, o ir aš lėtai tipenau kirsdamas gatves viena po kitos. Eismas nebuvo labai jau intensyvus Lietuvos mastais, kai visi skuba, lekia, lenkia, o čia visi ramiai slenka gatvėmis sustodami prie šviesoforų ar Stop ženklų ir taip vos ne prie kiekvienos sankryžos.
Keletoje sankryžių net nepatikėjau savo akimis, kad eismą reguliuoja šviesoforas ir plius pora ar daugiau eismo reguliuotojų, apsirengusių ryškiomis liemenėmis. Tie eismo reguliuotojai tokie įdomūs žmogeliukai, tikri žmonės, su emocijomis, besmirinėjantys po sankryžą, garsiai apšaukiantys vairuotojus, kurie ar greičio nesumažina, ar nepaklūsta reguliuotojų mosikavimams.
Pries daug metų besimokant eismo taisyklių, buvo pripiešta paveiksliukų su gražiai stovinčiais eismo reguliuotojais, ranka ištiesta, nuleista, o ką jie čia darė, tai artificial intelligence, nei rankų pakėlimų pagal taisykles, nei kažko, ką teko skaityti prieš daug metų taisyklėse. Bespoksomada į juos teko susimastyti, ar daug iš jų naudos, ar tik etatai...
Keletoje sankryžių net nepatikėjau savo akimis, kad eismą reguliuoja šviesoforas ir plius pora ar daugiau eismo reguliuotojų, apsirengusių ryškiomis liemenėmis. Tie eismo reguliuotojai tokie įdomūs žmogeliukai, tikri žmonės, su emocijomis, besmirinėjantys po sankryžą, garsiai apšaukiantys vairuotojus, kurie ar greičio nesumažina, ar nepaklūsta reguliuotojų mosikavimams.
Comments
Post a Comment