Ieva auga, o nieko neberašau. Jokie nuotykia nefiksuojami, nebent netyčia kokia viena kita nuotrauka ar filmukas, dar žinoma, auklės sms, bus kaip archyvas.
Kurį čia rytą truputį užtrukau namuose ir pamačiau, kas čia per reikaliukai vyksta tar auklytės ir Ievuko:
Kurį čia rytą truputį užtrukau namuose ir pamačiau, kas čia per reikaliukai vyksta tar auklytės ir Ievuko:
- skaito knygutes. Ieva jau vis labiau ir labiau moka susikaupti ir jau darosi įdomu, kas tose knygutėse. Mažėja knygų suskaitymo tikimybė, o knyga tampa kaip pažinimo priemonė. Va kad ir dabar išmoko pirštą atstatyti ir rodyti pykšt, pykšt, kaip medžiotojas šauna į vilką, kuris suėdė Raudonkepuraitės senelę.
- išmoko svaigintis. Tas svaginimasis santykinis dalykas, bet sukimasis į vieną pusę, kol galva apsisuks tai ir yra svaiginimasis. Susisuka Ievai galva nuo to sukimosi, šlitinėja ar gulinėja ir vis tiek stojasi ir sukasi.
- smėlio dėžė yra kažkas tokio. Ievukui sukalėm didelė smėlio dėžę kaime ir net tikro smėlio diedulis parūpino, tad Ieva sau ramiai turi darbo valandai. Geras daiktas ta smėlio dėžė, kai dar gali įsilipti, nešioti smėlį, laistyti vandenį ir kitaip kapstytis beveik be tėvų priežiūros.
- grojimas pianinu. Šita dalis tėčiui ne itin patinka, bet man visai linksma pažiūrėti iš šalies. Vienas įdėmiai įninka į natas ir mikliai dėlioja pirščiukus per akordus, o kita tuo tarpu... savo mažais pirščiukais tip, tip maklina per klavišus ir darko visą tėčio susikaupimą.
- Ko Ko, Pa ir kiti burbuliavimai. Taip... Ieva nemėgsta sakyti mama, nors pukiai ištariai A-M-A-M, pasako kažką panašaus į tiatia. Bet neseniai po vieno savaitgalio pas babą, žodynas pasipildė žodžiu Ko-Ko. Jokios asociacijos su kokosu, bet tai yra paukštis. Pa yra papsius, va toks pagrindinis Ievuko žodynas šiuo raidos etapu.
- uogytės, uogienės ir kitos gėrybės. Uogų derlius visai bus nemenkas šiemet, prasidėjo viskas nuo neplautos, neprinokusios, nešvarios braškės savarankiško nusiskynimo darže ir graužimo neatlaisvinant veido raumenų, nes rūgštu. Toliau seka visos uogas, nuo aviečių, braškių, šilauogių, juodų/raudonų serbentų, žemuogių, agrastų. Viskas Ievukui limpa, tik kaime pati privengia skinti nuo krūmo. Jau geriau imti iš rankos ar iš priskinto indelio. Be uogyčių, labai geras daiktas yra žirniai, net ankštys eina į trasą, kai tėvai nemato.
- slėpynės, gaudynės ir kiti žaidimai. Su auklyte rytais darot mankštą, lenkiates iki žemės, tupiatės, keliat rankas aukštyn, po viso šito seka... slėpynės, gaudytynės. Bėgi tu Ieva visi krykštaudama ir laiminga, laiminga. Nereikia skubėti suaugti ir surimtėti.
Na, tėtis tai visai nepyksta kai Ieva, grojant pianinu, prikiša savo pirščiukus. Kadangi tėtis sėdi per vidurį, tai ji biški pabarškina iš dešinės aukštuose registruose, tada nubėga į kairę pusę, ten žemais tonais pabarškina, taip pora kartų ir jau būna kaip ir pagrojusi....
ReplyDelete