Pukiokes blogas

Ieva auga, o nieko neberašau. Jokie nuotykia nefiksuojami, nebent netyčia kokia viena kita nuotrauka ar filmukas, dar žinoma, auklės sms, bus kaip archyvas. Kurį čia rytą truputį užtrukau namuose ir pamačiau, kas čia per reikaliukai vyksta tar auklytės ir Ievuko: skaito knygutes. Ieva jau vis labiau ir labiau moka susikaupti ir jau darosi įdomu, kas tose knygutėse. Mažėja knygų suskaitymo tikimybė, o knyga tampa kaip pažinimo priemonė. Va kad ir dabar išmoko pirštą atstatyti ir rodyti pykšt, pykšt, kaip medžiotojas šauna į vilką, kuris suėdė Raudonkepuraitės senelę. išmoko svaigintis. Tas svaginimasis santykinis dalykas, bet sukimasis į vieną pusę, kol galva apsisuks tai ir yra svaiginimasis. Susisuka Ievai galva nuo to sukimosi, šlitinėja ar gulinėja ir vis tiek stojasi ir sukasi. smėlio dėžė yra kažkas tokio. Ievukui sukalėm didelė smėlio dėžę kaime ir net tikro smėlio diedulis parūpino, tad Ieva sau ramiai turi darbo valandai. Geras daiktas ta smėlio dėžė, kai dar gali įsilip...

Vasara... Bet bėgimas šen, bei ten nesiliauja ir norisi tiek daug nuveikti, o laiko ne tiek jau ir daug. Va mąstau, kaip namuose ar kaime šį, aną pasidaryti: pirtis, stogas, namuko dažymas, daržas, žolė. Jo... Kažkaip norisi pakreipti kitaip šią minčių tėkmę - kas naujo, ką naujo pamąstau ar išgirstu. Vertybės svarbu, dėmesys kokybei svarbu, laikas svarbu, buvimas kartu , norėjimas daug daugiau ir vertinimas, ką turi . Taip, verta kartais ne tik norėti tolyn, bet pamąstyti, ką turiu ir ką reikia vertinti, ne kaip savaime suprantamą dalyką, o laimę. Laimė, kuri nei išmatuojama, nei kitaip įvertinima. Taip.... esu laiminga ir tai stimulas būti dar laimingesnei :)