Šiandien turėjau ne itin malonų nutikimą. Maitinimo įstaigoje sriubos lėkštėje valgydama pirmiausiai radau beržo lapo gabaliuką (ten tikrai nebuvo lauro lapas), o paskui ir kirmėlytę. Kilo įkvėpimas išsilieti apie visas tris savo nesėkmingas patirtis maitinimo įstaigose. Pristatau nuo seniausio iki naujausio... šiandieninio. Šis postas neapima sumaišytų užsakymų, neatneštų laiku gėrimų ir t.t.
Lauro lapas, restoranas Vilniuje. Lankiausi su nemaža kompanija dienos pietų, nuo atsidarymo nebuvo praėję labai daug laiko, virtuvė skani, bet aptarnaujantis personalas buvo visiškai nepatyręs. Maistą ir gėrimus nešiojo dar neapsiplunksnavęs padavėjas. Jam dar rankos drebėjo ir nutiko visų pietų akordas... Šalia sėdintis kolega užklausė, kokios sultys... Ties tuo klausimu padavėjo rankos sudrebėjo ir kelios taurės sulčių nusileido ant mano nugaros. Sultys buvo obuolių ir morkų, vilkėjau švarkelį ir džinsus... Lininį švarkelį iš karto teko nusivilkti ir skubiai skalbti tualete, džinsų neskalbiau... nes būčiau grįžusi vien su apatiniais :)
Padavėjas iš išgąsčio net nežinau, ar atsiprašė. Bet čia ne jo kaltė, o administracijos kaltė, kam jį tokį pasamdė. Turbūt iš pigumo...
Lauro lapo administracijos reakcija. Neatsiprašė, bet šefas (savininkas) pasiūlė į dušą. Mano visiškai šlapią švarkelį įdėjo į maišelį ir užrašė tos dienos datą. Ką turėjo padaryti? Manau, kad apsiimti išvalyti švarkelį ir paklausti adreso, kuriuo atsiųsti išvalytą švarką.
Lietuviški patiekalai, šalia Kauno Soboro. Valgiau bulvių plokštainį ir radau savaržėlę, nuėjau prie baro ir parodžiau radinį.
Padavėja iškvietė gamybos ar virtuvės vadovę. Ji ir atsiprašė, ir nuoširdžiai gūsčiojo pečiais, kaip tai galėjo atsitikti. Iš karto pasiūlė naują porciją, kadangi aš jos atsisakiau, tai pasiūlė jų keptų spurgų. Spurgos buvo skanios ir grįžę į darbą jas suvalgėm prie popiečio arbatos.
Flamenco, Laisvės alėjoje, Kaune. Valgiau skanią jautienos sriubą, kurioje šiek tiek buvo grybų. Dubenyje aptikau ir beržo lapą, ir galiausiai pusės centimetro dydžio kirmėlytę. Paprašiau sąskaitos ir parodžiau kirmėlytę. Padavėja pasilenkė, kad įsitikintų, ar ten tikrai kirmėlė. Aš tikrai mačiau, kad ten kirmėlė, o ne koks kmynas.
Flamenco padavėja pati padarė 10 procentų nuolaidą ir atsiprašė. Ar to gana?
Kaip reiktų elgtis kiekvienu iš šių trijų atvejų klientui ir personalui? Mano patyrimas keistokas, kuo paprastesnė maitinimo įstaiga, tuo nuoširdžiau ir maloniau sprendžia problemas. Pirmą vietą skelbiu Lietuviškiems patiekalams, kai nereikėjo prašyti, o pasiūlė antrą porciją, spurgų, pagaliau atsiprašė. Vien ko vertas nuoširdumas...
 |
| Kirmėliukas sriubos dubenyje |
Padavėjas iš išgąsčio net nežinau, ar atsiprašė. Bet čia ne jo kaltė, o administracijos kaltė, kam jį tokį pasamdė. Turbūt iš pigumo...
Lauro lapo administracijos reakcija. Neatsiprašė, bet šefas (savininkas) pasiūlė į dušą. Mano visiškai šlapią švarkelį įdėjo į maišelį ir užrašė tos dienos datą. Ką turėjo padaryti? Manau, kad apsiimti išvalyti švarkelį ir paklausti adreso, kuriuo atsiųsti išvalytą švarką.
Lietuviški patiekalai, šalia Kauno Soboro. Valgiau bulvių plokštainį ir radau savaržėlę, nuėjau prie baro ir parodžiau radinį.
Padavėja iškvietė gamybos ar virtuvės vadovę. Ji ir atsiprašė, ir nuoširdžiai gūsčiojo pečiais, kaip tai galėjo atsitikti. Iš karto pasiūlė naują porciją, kadangi aš jos atsisakiau, tai pasiūlė jų keptų spurgų. Spurgos buvo skanios ir grįžę į darbą jas suvalgėm prie popiečio arbatos.
Flamenco, Laisvės alėjoje, Kaune. Valgiau skanią jautienos sriubą, kurioje šiek tiek buvo grybų. Dubenyje aptikau ir beržo lapą, ir galiausiai pusės centimetro dydžio kirmėlytę. Paprašiau sąskaitos ir parodžiau kirmėlytę. Padavėja pasilenkė, kad įsitikintų, ar ten tikrai kirmėlė. Aš tikrai mačiau, kad ten kirmėlė, o ne koks kmynas.
Flamenco padavėja pati padarė 10 procentų nuolaidą ir atsiprašė. Ar to gana?
Kaip reiktų elgtis kiekvienu iš šių trijų atvejų klientui ir personalui? Mano patyrimas keistokas, kuo paprastesnė maitinimo įstaiga, tuo nuoširdžiau ir maloniau sprendžia problemas. Pirmą vietą skelbiu Lietuviškiems patiekalams, kai nereikėjo prašyti, o pasiūlė antrą porciją, spurgų, pagaliau atsiprašė. Vien ko vertas nuoširdumas...
Comments
Post a Comment