Pukiokes blogas

Po sekmadienio atradimo, šiandien nulėkiau į Lietuvos gurmaną ir įvertinau viską savomis akimis.     Lokacija - patogu privažiuoti, Europos prospektu atskrieji itin greitai.     Parkavimas - erdvi aikštelė, mašinų nedaug, apsisukti sugebės kiekviena moteris.     Interjeras - įėjau į vidų ir viskas malonu, tamsi furnitūra, neperkrauta - jauku. Už kasininikės nugaros matosi tarnybinės patalpos, man visada smagu matyti, kaip vyksta procesas ir kas dedasi virtuvėje: kyla bandelės, pašaunamas pynutė į krosnį, minkoma tešla...     Aptarnavimas - mergina už kasos superinė ir neįkyriai bendravo. Pasiūlė sausainius pamaišyti ir patarė, kurios bandelės tiktų savaitgalį galbūt gaminamiems mėsainiams.     Asortimentas  - va šitas dalykas mane kaip tik ir domino, kas čia per vieta, ar eilinė kepyklėlė, ar parduotuvė. Žodžiu, asortimentą aš sugrupuočiau į kelias grupes:       Saldumynai - sausainiai, keksiukai, mielinės...

Postas pradėtas prieš kelis mėnesius ir tik dabar užbaigtas ir viešinamas... Grįžau į gyvenimą po mokslų, tad vėl nuotaika apėmė prisivyti, išgirsti ir šiaip atšviežinti žinias. Kurią čia dieną pasitaikė po ranka straipsnelis - žmogiškųjų išteklių valdymas IT srityje. Ši tema aktuali, kaip niekad ir visai neblogų įžvalgų pasisėmiau. Kelios man patikusios ir įstrigusios į atmintį mintys:  - Herding cats - kačių ganymas. Jau matau akyse bandą kačių, jos gražiai ir tvarkingai guli ant žolytės, taip civilizuotai duodasi ganomos. Ar dar nepaėmė juokas? Ar katės leidžiasi ganomos? Katė gudrus padaras, ateis kada nori, išeis kada nori, žais kada nori, ką nori ir su kuo nori, miegos kiek nori ir kada nori. Gal ir yra išdresiruotų kačių, bet apskritai tai itin savarankiški gyvūnai, kur bandos instinktas nėra jau toks artimas joms. Koks panašumas tarp kačių ir programuotojų - turintys galimybę lengvai pasirinkti, viena HR valdymo sistema netinka visiems, jiems reikia žaidimo, jei m...

Savaitgalį į kaimą užsuks draugai, tad rimtai mąstau, kuo juos nustebinti. Saulėlydis, vakarojimas prie laužo ir kas nors valgomo. Šį kartą mintis sukasi apie mėsainius, naminius, savo ruoštus, sultingus ir kvepiančius laužu. Dalinuosi savo nesubrendusiomis mintimis apie mėsainius:   - kelis padarysiu tradicinius, su malta mėsą, gal garstyčiomis, krienais, pomidorų padažu, gal pesto,   - dar knieti išbandyti vištinieną. Šiam reikalui manau tiktų krūtinėlė, nors ji gali būti sausoka. Reiks sugalvoti būdą, kad krūtinėlė nepavirstu puspadžiu,   - darže gražiai bujoja antras salotų ir rukolos derlius, cukinijos, moliūgai veržiasi į daržovių lysves. Gal ką nors su šitom žolytėm be mėsos reiks padaryti. Idealiu atveju gal net bandelės mėsainiams pečiuje kepsiu, nes žadėjau picas pečiuje... Minčių daug, iki jų išsipildymo dar kelios dienos. Susigulės ir susigalvos, kaip nustebinsiu svečius.

Makaronų apkepas su tunu, bešamelio padažu ir pomidorais Vakar buvo įtempta diena skandžiui, dvi išvykos į sodus: maistas, maistas, maistas. Ryte vos nubudusi iš karto pradėjau galvoti apie lengvą maistą, atsargų didelių šaldytuve nėra, tad mintis kirbėjo... manų košė, avižinė košė, ryžių košė ir... Nereikėjo tų košių, kai užgimė idėja - makaronų apkepas. Ingridientai: 50gr makaronų 200gr fermentinio sūrio 60gr sviesto 2 valg. šaukšai miltų 200ml pieno 300gr konservuoto tuno 3 dideli, natūraliai užaugę pomidorai druskos, pipirų Ruošimas: Išvirti makaronus pasūdytame vandenyje, kad būtų šiek tiek kieti. Kol verda makaronai pasiruošti baltą (bešamelio) padažą. Puode ištirpinau sviestą ir subėriau miltus, pakepinau. Po truputį pyliau pieną ir intensyviai plakiau su šluotele, įbėriau druskos ir pipirų. Pomidorus nuplikiau ir nulupau, rankomis suplėšiau į mažesnius gabaliukus. Dideliame dubenyje pradėjau maišymą: makaronai, bešamelio padažas, tunas, pomidorai, pusė tarkuot...

Šiandien ryte buvau išsiilgusi Aleksoto turgaus, tai nulėkiau. Jokio gero grobio neradau, tik pasivaikščiojau. Palydėjau akimis benzinines žoliapjoves, paklausiau vienos beveik patikusios - 1000Lt ir metų garantija. Ramu, tęsime kovą su žole toliau su trimeriu... Bet ši istorija ne apie Aleksoto turgų.... Važiuoju toliau Veiverių prospektu, kad apsisukčiau ir akis užkliuvo už suremontuoto pastato ties Veiverių/Europos prospektu. Rudas, tamsiai rudai nudažytas tradicinio kaimo fasadas. Ir sudomino, sudomino tiek, kad sustojau, apsidairiau ir įsiminiau, kad reiks internete susirasti. Po pusės dienos prisiminiau šį atradimą ir susiradau interente -  http://www.facebook.com/pages/Lietuvos-gurmanas/465525633475868 . Dalinuosis :) Darbo laikas smagus, galima prieš darbą, galima po darbo, tiesa, sekmadieniais nedirba.

Šiandien kažkoks kirminas kirbėjo ir užsimaniau išsivirti miršainę žiemai. Daug daržovių neturėjau šaldytuve, bet visko po truputį. Susiradau receptą tarp kažkada išsaugotų, jį visiškai pakeičiau ir taip gavosi niekur nepublikuota, mano sukurta pirmoji gyvenime mišrainė žiemai. Burokėlių, morkų, svogūnų, pomidorų, cukinijų miršrainė žiemai Ingridientai: 2,5kg daržovių bet kokiomis proporcijomis (burokėlių, morkų, svogūnų, pomidorų ,cukinijų) 0,5 stiklinės aliejaus 0,5 stiklinės acto 0,5 stiklinės cukraus 1 val. šaukštas druskos 2 stiklinės vandems Pipirai grūdeliais Ruošimas: Burokėlius, morkas nulupti ir  supjaustyti šiaudėliais, dėti į puodą. Pilame aliejų, actą, cukrų, druską, 2 stiklines vandens ir verdame 30 min. Karts nuo karto pamaišome. Kol verda daržovės, išplauti stiklainius su soda ir iškaitinti orkaitėje. Pomidorus nuplikyti ir nulupti. Cukinijas nulupti, išimti minkštimą ir supjaustyti šiaudeliais. Svogūnus supjaustyti pagal nuotaiką...

Ieškojau idėjų, ką pasigaminti iš lešių ir taip nunėriau giliai į interneto platybes, kad... prasiplėtė ratas blogų, kurie lietuviškai rašo apie virtuvę ir atradau naują atvirą kulinarijos žurnalą - °C. °C apibūdinčiau, kaip smagų, kokybišką, atvirą žurnalą - malonu atrasti gerą daiktą. Sekite facebooke -  https://www.facebook.com/oCzurnalas Skaitykite visą žurnalą -  issuu.com/oczurnalas