Šiandien jau trečia para, kaip Čekas gyvena su mumis. Čekas, tas Čekas. Eilinis, neeilinis ciucikas...
Kažkaip noriu pasidalinti jo išdaigomis ir gyvenimo vingrybėmis, kurios nutiko per kelias dienas.
Atrasti Čeko įpročiai:
Ryte Čekas turi savo išvietės pievutę, šiandien ryte galvojau sutaupysiu laiko ir niekur toli neisiu, bet Čekas yra Čekas. Niekaip rimto reikalo kieme nedarė ir teko vesti į rytinę pievutę, kurioje tik įžengęs atliko taip mano lauktus reikalus. Per šio ryto bandymo sutrumpinti laiką, rytinis pasivaikščiojimas padvigubėjo.
Ryte Čekui yra garbės reikalas bent kelis kaimynus aploti, seniai pažįstami personažai, bet vis tiek loja, vejasi...
Vakare grįžus po darbo Čekas išgirsta, kai lipu laiptine ir pradeda brūžinti duris - matyt laukia visą dieną žingsnių laiptais.
Naktį Čekas įsigudrino miegoti lovoje. Kai užmiegu, tai jis įsitaiso prie kojų, naktį kartais pabundu nuo spyrio Čekui, bet jis turbūt pratęs - nesitraukia ir toliau miega.
Čekas sutinka šunelių: įdomių draugelių ir neįdomių personų. Porą vakarų iš eilės susirado chebros saloje, ten tokio pačio tipažo šuneliai, šokinėja, bėgioja - rami mano širdis, kad ten ne agresijos ir dantų šiepimo kompanija. Tiek viena bėda su ta salos chebra - niekaip neprisišauksi Čeko, tenka pakinkyti pavadį ir parsivesti namo. Nepadeda nei dažnas Čeko vardo minėjimas, nei švilpimas, nei kamuoliukas. Vakare ir ryte sutinka Čekas tokius 2 mažus bobučių šunėkus. Keista, bet tie šunėkai visai Čekui neįdomūs, net nesuprantu kodėl. Ar tos bobutės jam nepatinka, ar tie ciuckiai kažkuo netikę. Bėga ir net nepažiūri į tų ciuckių pusę, o jie net kartais bando loti ant Čeko...
Čekas pasirodo mėgėjas prieskonių, galvojau kad naminius augalus valgo tik katės, bet pasirodo Čekas irgi graužikas. Nuskabė lauramedį augantį ant palangės, bet jo pilviukas nepriėmė tokios dozės lauro lapų ir jie išėjo pasivaikčioti. Ką padarysi, teko išvalyti ir gelbėti lauramedį užkeliant jį į Čekui nepasiekiamas aukštumas. Lauksim niekšybių toliau... :)
Kažkaip noriu pasidalinti jo išdaigomis ir gyvenimo vingrybėmis, kurios nutiko per kelias dienas.
Atrasti Čeko įpročiai:
Ryte Čekas turi savo išvietės pievutę, šiandien ryte galvojau sutaupysiu laiko ir niekur toli neisiu, bet Čekas yra Čekas. Niekaip rimto reikalo kieme nedarė ir teko vesti į rytinę pievutę, kurioje tik įžengęs atliko taip mano lauktus reikalus. Per šio ryto bandymo sutrumpinti laiką, rytinis pasivaikščiojimas padvigubėjo.
Ryte Čekui yra garbės reikalas bent kelis kaimynus aploti, seniai pažįstami personažai, bet vis tiek loja, vejasi...
Vakare grįžus po darbo Čekas išgirsta, kai lipu laiptine ir pradeda brūžinti duris - matyt laukia visą dieną žingsnių laiptais.
Naktį Čekas įsigudrino miegoti lovoje. Kai užmiegu, tai jis įsitaiso prie kojų, naktį kartais pabundu nuo spyrio Čekui, bet jis turbūt pratęs - nesitraukia ir toliau miega.
Čekas sutinka šunelių: įdomių draugelių ir neįdomių personų. Porą vakarų iš eilės susirado chebros saloje, ten tokio pačio tipažo šuneliai, šokinėja, bėgioja - rami mano širdis, kad ten ne agresijos ir dantų šiepimo kompanija. Tiek viena bėda su ta salos chebra - niekaip neprisišauksi Čeko, tenka pakinkyti pavadį ir parsivesti namo. Nepadeda nei dažnas Čeko vardo minėjimas, nei švilpimas, nei kamuoliukas. Vakare ir ryte sutinka Čekas tokius 2 mažus bobučių šunėkus. Keista, bet tie šunėkai visai Čekui neįdomūs, net nesuprantu kodėl. Ar tos bobutės jam nepatinka, ar tie ciuckiai kažkuo netikę. Bėga ir net nepažiūri į tų ciuckių pusę, o jie net kartais bando loti ant Čeko...
Čekas pasirodo mėgėjas prieskonių, galvojau kad naminius augalus valgo tik katės, bet pasirodo Čekas irgi graužikas. Nuskabė lauramedį augantį ant palangės, bet jo pilviukas nepriėmė tokios dozės lauro lapų ir jie išėjo pasivaikčioti. Ką padarysi, teko išvalyti ir gelbėti lauramedį užkeliant jį į Čekui nepasiekiamas aukštumas. Lauksim niekšybių toliau... :)
 |
| Čeko mėgiamas pagulėjimas baloje |
Comments
Post a Comment