Čekas - pirmas vakaras

Čekas 10 dienų tapo augintiniu. Esu tai patyrusi žiemą su -20 laipsnių C, tad šis kartas tikiuosi nebus toks atšiaurus.

Pirmas vakaras
 - Čekas išlydėjo šeimininkę ir visai linksmai nuvažiavom mašinos plauti. Tupėjo, žiūrėjo, kaip 2 vyrai mašiną mazgoja ir truputį drebėjo. Ne šaltis drebulį sukėlė, o gal kokia nežinia, gal kokia baimė tupėjo garaže.
- Pavalgėm visi, kas normalią vakarienę, kas čipsų iš dubenėlio ir iškeliavom trise pasivaikščioti. Šiandien koncertas Kalantai prie Miesto sodo, bet Čekui šitas reginys nepatiko, tempte nutempė tolyn. Ar muzika nepatiko, ar publika, bet žodžiu reginys Čeko akimis nieko vertas.
- Nukeliavom į salą ir Čekas ėmėsi savo nuotykių. Pribėgo tos riebokas vilkšunis, tai Čekas pats pirmas pradėjo dantis šiepti. Teko sliūkinti kaip kokiems pabėgeliams į kitą salos dalį nuo to vilkšunio.  Kamuoliukas linksmino Čekūną, bet po to užmatė kažkokį baltą šunelį. Ne bėgo, bet skuto jis link jo. Nedrąsu taip pasidarė, bet nenubėgsiu aš taip greitai į kitą salos pusę. Pašvilpėm, pašaukėm ir atbėgo šunelis be jokių kraujo nuotykių - atlėgo. Ėjom tolėliau takeliu, mėtėm kamuoliuką, kamuoliukas pasirodė žymiai geriau nei skraidanti lėkštė. Porą kartų teko man pačiai atsinešti skraidančią lėkštę, į kurią Čekas beveik nepažvelgė.

Geriausias šio vakaro pasivaikščiojimo akcentas - Čekas palakė iš vienos balos ir, žinoma, atsigulė į kitą. Taip ir grįžom: 2 švarūs ir vienas su ruda papilve ir rudom kojom...

Guli Čekas prie durų, įsitaisė kaip tikras sargis