Vėlinės, kapų lankymas ir pamastymai kaip ilgai žmonės prisimenami :) 4 senelius vaikystėje turėjau ilgai ir gerai juos visus prisimenu, vieni mane labai, labai mylėjo, kiti tik kaip eilinę anūkę iš viso būrio. Pirmą kartą per šias Vėlines suvokiau, kad kapai kartais ir gerai. Progos pagalvoti apie senelius ne visada atsiranda. Mintys dažniausiai sukasi apie einamus reikalus, o ne apie vaikystės prisiminimus apie senelius. Nulėkiau šiandien į kaimą, akis vis ieško vietų ir daiktų, kaip buvo tuomet prie 15-20 metų. Pasikeitė nemažai, medžiai padidėjo, babytės gėlynas jau kitoks, vienur trūksta kopėčių, kitur berželis nemažas žaliuoja, kur jo nebuvo. Kitam kampe žiūrėk būstas medyje sukaltas, kitaip obelys apgenėtos, lauko virtuvės nebėra, kur sėdėdavau prie pečiaus ant mažo suoliuko, atsirėmusi nugara prie babos kuparo. Gaila, kad nebėra to pastatėlio, kur man baba čirvinius blynus kepdavo ar didelį puodą bulvių šutindavo kiaulėms. Su daiktų prapuolimu, prapuola ir dalis jausmo. Tas j...
Kasdienės naujienos apie šį, apie tą