Vakar iš sodo parsivežiau braškių ir vyšnių, braškės permerktos lietaus ir gausiai apėjusios purvu, o vyšnios ... Vyšnios rūgščios iš esmės ir tinkamos tik kompotams ir uogienėms. Iš vakaro nuvaliau braškes ir užpyliau cukrumi, parą pabuvo apibertos cukrumi šaldytuve, išsiskyrė daug sulčių, tad buvo pagrindas uogienei.
Viriau atskirai braškes ir kitam puode šiek tiek braškių ir išgliaudytų vyšnių. Iš vaikystės prisiminimai buvo, kad vyšnių gliaudymas yra žiaurus užsiėmimas, kai kelis kibirus reikdavo išgliaudyti uogienei. Gliaudžiau pirma su žiogeliu, o po to susiradau labai mažą šaukštelį, tai labai greitai sutvarkiau litrą vyšnių... Nepasiteisino vaikystės prisiminimai :)
Užkaičiau puodus, o koks kvapas paslido nuo uogų, iškaitinau stiklainius orkaitėj ir sukrėčiau uogienę į stiklainius. Uogienė gavosi beveik kaip pas mano babytę. Uogienė turi būti tiršta, labai saldi, tamsi... Kai beveik nesiima uogienė iš stiklainio nesulanksčius šaukšto...
Uogienės:
Skysta uogienė yra ne uogienė, o kompotas.
Skaniausios uogienės: slyvų, braškių, aviečių su kauliukais, geltonų slyvučių, ir žinoma, gera obuolienė.
Antrarūšės uogienės: raudonų ir juodų serbentų, mėlynių, bruknių.
Pirktinės uogienės yra dirbtinai sutirštintos, net matosi, kad natūraliai jos tokios klampios negali būti.
Geriau mažiau, bet naminės uogienės.
Viriau atskirai braškes ir kitam puode šiek tiek braškių ir išgliaudytų vyšnių. Iš vaikystės prisiminimai buvo, kad vyšnių gliaudymas yra žiaurus užsiėmimas, kai kelis kibirus reikdavo išgliaudyti uogienei. Gliaudžiau pirma su žiogeliu, o po to susiradau labai mažą šaukštelį, tai labai greitai sutvarkiau litrą vyšnių... Nepasiteisino vaikystės prisiminimai :)
Užkaičiau puodus, o koks kvapas paslido nuo uogų, iškaitinau stiklainius orkaitėj ir sukrėčiau uogienę į stiklainius. Uogienė gavosi beveik kaip pas mano babytę. Uogienė turi būti tiršta, labai saldi, tamsi... Kai beveik nesiima uogienė iš stiklainio nesulanksčius šaukšto...
Babytės uogienė...
Babytė virdavo nuostabią obuolienę iš antaninių obuolių, perregimos skiltelės, tamsus džemas, nepagailėta cukraus ir papildomai ant viršaus 1 centimetras cukraus sluoksnio. Cukrus, kad nesupelytų uogienė. Nors babytė uogienę uždarydavo plastmasiniais dangeliais ir ji niekada nepelydavo.
Babytės uogienė būdavo laikoma kamaroj, obuolienės stiklainių nedaug ir dažniausiai nelikdavo kitiems metams, o jeigu likdavo, tai susicukruodavo dėl cukraus pertekliaus.
Dar iš antaninių obuolių gaunasi skanus obuolių sūris, gal reiks pabandyti rudenį...
Uogienės:
Skysta uogienė yra ne uogienė, o kompotas.
Skaniausios uogienės: slyvų, braškių, aviečių su kauliukais, geltonų slyvučių, ir žinoma, gera obuolienė.
Antrarūšės uogienės: raudonų ir juodų serbentų, mėlynių, bruknių.
Pirktinės uogienės yra dirbtinai sutirštintos, net matosi, kad natūraliai jos tokios klampios negali būti.
Geriau mažiau, bet naminės uogienės.
Obuolienė ne uogienė, obuolienė yra OBUOLIENĖ :P :)
ReplyDelete