Pukiokes blogas

 Visą birželį krimtau vieną knygą - Mano tėvas Šagalas, autorė - Gloria Goldreich. Biografiniai romanai mane įtraukia, pamenu, kad mokyklos laikais skaičiau apue J.Basanavičių, prieš kelis metus apie Nobelį, o šį mėnesį sukrimtau apie Idą Šagal. Tiesa, ne tik apie Idą, bet puikiai atskleisti ją supantys žmonės su ekstra dėmesiui tėvui - Markui Šagalui. Romanas apima nuo paauglystės iki brandžios moters amžiaus, su auklėjimu, au jautriomis akimirkomis, su tėvu genijumi ir savo gyvenimo dėliojimu. Tamprūs ir lengvai nutraukiami ryšiai, ištikimybė ir santykių vingrybės, viskas puikiai sudėliota neužaštrinant skaudulių, bet juos puikiai perteikiant ir judant tolyn per visko pilną gyvenimą: netekčių, džiaugsmo, sudėtingų sprendimų, verslo vingrybių, smagaus gyvenimo ir pamatų savo gyvenimui formavimo. Knyga apie Idą, bet gimė noras pasidomėti apie Marką Šagalą ir jo kūrybą. Mano tėvas Šagalas, Gloria Goldreich

 Trys iš keturių šeimos narių mokėsi groti instrumentu kurkuria studijoje. Šiemet mokėsi abu vaikai ir finalinis mokinių pasirodymas buvo vakar. Pasirodymo konceptas labai jaukus ir visiškai orientuotas į mokinius, o ne tėvus. Prieš pasirodymą, pasikartojo Rytė dieną prieš ir vualia. Taigis, iš renginio nešiau kailiuką, nes gi aš tikrai išgirdau, kad renginys yra mokiniams, o ne tėvams. O mokinių buvo pilna erdvė ir pirmo pasirodymo pradžią aš paklausiau. Grojo suaugęs žmogus ir ta daina yra Kęsto daina, grojama namuose - Tears in Heaven. Tiesa, Kęsto versija yra ritmiška, sofistikuota ir įmantri. O mokinio atliekamas kūrinys buvo adaptuotas, su šiek tiek labai mielų klaidų. Klausau ir jauti, kaip pats prieš porą metų grojai, kaip klysti, kai girdi, kad klysti, bet tos klaidos yra mielos ir savos. Kur grojimas be klaidų yra profesija, o ne karts nuo karto pirštų pramiklinimas. O mano vaikas vakar koncertavo pirmoj savo , tarp mokinių, svetimų žmonių. Naminiai pasirodymai nesiskait...

 Vežu šiukšles, atkeliu konteinerio dangtį, o ten - dėžutė. Įsižiūriu - lyg ir smuiko formos ta dėžutė. Smuiko man nereikia, tikrai nereikia. Bet savo smalsumo vedina aš beveik įsibraškinu į konteinerį ir sugebu išsiimti tą pailgą dėžutę. Dedu dėžutę ant žemės ir tas smagus jausmas - kas bus, kai atversiu dėžutę: yra kas viduje ar tuščia? Jeigu tuščia, tai tikriausiai grąžinsiu atgal į konteinerį. Atveriu, o ten raudonam apmušale guli smuikas. Visas senukas, kaip ir visa dėžutė. Stygų nėra, bet visas lyg su visomis dalimis. Truputį lyg palūžęs smuikelis, bet labai mielas. Labai įdomu, kaip jam seksis, kur jis pas mus apsistos. Dėžutė iškelta iš konteinerio Senučiukas smuikas

 Kaip šiandien per plauką nenusipirkau dar vieno dviračio. Labai nedaug trūko, bet aš nenusipirkau juodo, gan lengvo dviračio su siaurom padangom, didelėm žvaigždėm priekyje ir mažom žvaigždėm gale. Šiandien nuvežiau į dviračių remonto dirbtuves savo dviratį, kuris buvo kelis metus pas tėvus lauke, jeigu tiksliau - patvoryje. Dviratis, kaip išsiaiškinau yra 1975-1985 laidos, sportinis ir nuvalius žalią sluoksnį yra šiek tiek parūdijęs. Dviratis yra Sprick Senori, tai buvo dviračių gamintojas kadaise, o dabar yra lyg likęs dviračių didmenininkas. Tėvų klausiau, iš kur tas dviratis galėjo būti - nebepamena, bet kiek mano atmintis neša - jį tėtė parsivežė iš Vokietijos, tuomet, kaip ir mašinas vairuodavo iš ten pat. Lyg esu mokyklos laikais su juo važiavusi, lyg yra padanga sprogusi man važiuojant, lyg... Gulėjo jis neliestas gan ilgai ir tuomet aš pernai jį užmačiau, o šiemet ištraukiau, nuploviau, WD  supurškiau, šiek tiek bandžiau pamiklinti ir priėmiau verdiktą - išgelbėti. Š...

 Turiu mėgstamą ledainę, turi ji dvi lokacijas. Viena lokacija senamiestyje, kita - Laisvės alėjoje. Ledai tokie geri ir skanūs, kad ledų užsuku žiemą, lietui lyjant, nuklysti link ledainės, nors ji visai  nepakeliui, lauki eilėj, kuri vinguriuoja lauke. Ir... atsidarė nauja ledainė, visai šalia mano mylimos, tik kitoje alėjos pusėje. Nuėjau išbandyti kurią čia dieną. Įeinu ir autentiškos toje erdvėje buvusios grindys yra pakeistos, bandyta išlaikyti tokį patį stiliu, bet plytelės yra porą kartų didesnės. Ledų pasirinkimas yra gan platus, patraukė akį rikotos su medumi ir Guiness skonio ledai, tad imu abudu. Ir... liksiu ištikima savo mylimai ledainei, nes nesijautė, nei rikotos, nei medaus, nei Guinesso skonio. Tikrai valgomi ledai, bet jie tokie bedvasiai ir tas interjeras toks posh, kur esmė interjeras, o ne pats produktas... ledai.

Išlydėjau vaiką į pirmą kelionę autobusu ir jau visi miegai išbėgo. Gurkšnoju kavutę, žiūriu Labas rytas ir jame rodo skulptorių V.Vaičaitį su jo įrengta parodų sale.  Norėčiau užsukti į tikro skulptoriaus erdvę ir pasidairyti. Jeigu būsim pajūryje ir bus laiko, noro, tai būtų puiki atrakcija man pabuvoti medžio kūrėjo studijoje ir šalimais esančioje parodos salėje.

Turiu rimto ryžių pudingo receptą ir turiu paprasto ryžių pudingo recepta. Tą tikrąjį indišką ryžių pudingą gaminu ganėtinai retai, o paprastutis ryžių pudingas pats pasigamina kartą į mėnesį. Paprastas ryžių pudingas net nebepamenu, kaip atsirado meniu, bet kažkur paskaičiau, kažką savo pridėjau ir jis tapo mano ryžių pudingu, kurį vaikai valgo pusryčiams arba kai grįžta iš mokyklos. Ryžių pudingui reiks: - 1 puodelio apvaliųjų ryžių (naudoju didesnį puodelį, kad pudingo liktų ir kitai dienai) - 4 to paties tūrio puodelių 3,5% pieno(dar įpilu 0,5 puodelio, kad nebūtų tirštas pudingas) - žiupsnis druskos - 2-3 valg.šaukštai cukraus - 1 arb.š. vanilės ekstrakto  Gaminimas: - Užvirti pieną su cukrumi, druska ir vanile, supilti ryžius - Maišyti kas 5-7 minutes, nes laiko matui "naudoju taimerį", kad nestovėti prie puodo ir kad neužmirščiau pamaišyti, kol sukiojuosi virtuvėje su kitomis veiklomis Po ryžių supylimo viskas užtrunka apie 35 minutes, į virimo pabaigą matosi, kokia pu...