Pukiokes blogas

 Kepiau šiandien vakarienę kiek kitaip - ant laužo. Vaikas šiandien buvo itin meilus ir norėjo viską kartu daryti.  Kalbėjom kaip lauže kepti bulves, o ji pasirinkto skustas kepti lauže. Tai tuomet supjaustėm bulves, pašlakstėn alyvuogių aliejumi, nuėjau į daržą ieškoti ko nors žalio ir radau ką tik prasikalusius česnakinius svogūnus, dar pabarstėm pipirų, druskos, raudonėlio. Ant folijos dėjom maždaug samtį bulvių, pjaustytų 1,5x1,5 cm kubeliais, sviesto, turėtos rūkytos mėsytės, sandariais užspaudžiau ir dar į kitą folijos lakštą susukau. Sudėjau į sudegusio laužo vidurį ir apkasiau karštom žarijom. Kepėm iš viso 7 gumuliukus taip paruoštų bulvių, kai kurie gumuliukai buvo tobuli, o kiti - perkepę. Tad 28 minutes kepimo reiktų pamažinti iki 25minučių.

 Yra namuose vartojami keli terminai ir jie kitų žmonių gali būti nevartojamo arba jų reikšmė gali būti visai skirtingi. Taigi vienas iš tų terminų yra gastrolės. Mūsuose gastrolės yra išėjimas iš namų, net gali būti pieno nuėjimas į artimiausią parduotuvė - gastrolės. Gali būti visai kultūringa programa, joje gali būti koncertas, spektaklis ar tiesiog pasisėdėjimas su draugais. Gastrolės yra ir nukeliavimas į svečius, taigi gastrolės yra plati sąvoka nusakanti nosies iškišiną iš namų ir prasiblaškymą, linksmybes. Taigi šiandien išėjome su Ryte pasivaikščioti, bet paskui užgastroliavom ir nukeliavom pagurkšnoti limonado su bulvytėm. Vaikas netvėrė kailyje bekeliaudama link kultūros, gurkšnojo limonadą, krimto bulvytes ir čiauškėjo. Tas čiauškesys toks susižaidybino į žaidimą atspėk - sugalvoji ką nors ir tada kitas spėlioja, ką sugalvojai. Šį kavarą atsakymai į išgalvojimus buvo labai įvairūs: mašina, Soboras, boružė, Laisvės alėja, kapibaras, voras, veidrodis. Pačiauškėjom į valia...

 Kartais pasileidžiam plaukus ir pasidairom neatrastų vietų, neatrastų maistų paragaujam. Taip jau nutiko, kad nulėkėm tradiciškai į Zapyškį su dviračiais, bet to buvo maža ir užkilom į kalną ieškoti Antano Sutkaus galerijos. Vos, vos užsiropštėm į dviračiams statų kalną, pasukom link galerijos ir... užmatė akys mėlyną konteinerį arba tiksliau - mėlyną Čeburekinę, egzotišku pavadinimu - Žydrūnas. Kaip nesustosi, kaip meniu nepaskaitysi, kaip neužsisakysi. Pasiėmėm po didelį čebureką, kol jį gamino maloni moteris, mes nulėkėm į A.Sutkaus galeriją po atviru dangumi. Fotografijos giliai kalbančios, bet pačios galerijos sprendinys puikiai dera prie fotografijų. Taip gerai sudėliota, taip pagalvota ar tiksliau išgalvota, kad gan nedidelė ekspozicija padarė vieną geresnių potyrių. Panašiai, kaip Stasio galerija/muziejus Pajevėžyje. Kol apžiūrėjom galeriją, praėjo mūsų lauktos 10 minučių ir nuskuodėm pas Žydrūną čeburekų. Labai tvarkingai įdėti dideli čeburekai į dėžutę jau laukė mūsų, me...

 Įsitaisiau naują tradiciją - eiti į banką keisti centukų. Dukra bemėgsta centų, maniškis irgi nemėgsta ir... prisirenka centukų namuose. Tie centukai gyvena tokios specialioj skarbonkėj, tai aš su visa ta skarbonke einu į banką. Banke jau trečią kartą buvau, tai jau gudri, jau visą procedūrą žinau: - pasispaudi ekraną ir gauni čekiuką - nueini prie kasos, paduodi dokumentą - duoda dėžutę supilti centukus, supilu centukus ir vėl pasiima dėžutę per tokį specialų stalčių - užsideda pirštinę darbuotojas - supila visus centukus į skaičiavimo mašiną, mašina suskaičiuoja - pasižiūri, ar nėra netinkamų monetų - atspausdina ir pasirašo popieriūkštį - atiduoda popieriūkštį ir naujus banknotus su blizgančiomis monetomis Vien dėl tų bizgančių monetų verta eiti į banką.

 Pažintiniai takai vilioja, tik reik pasidaryti maršrutą ir pasidėlioti žygelius, maitinimą ir nakvynę. Šiaip vilioja sugrįžti į Zarasus ir permiegoti botelyje, tik šį kartą keturiese. Labanore norėtųsi pasivaikščioti, yra ten Ščiūro rago pažintinis takas, o ir šiaip iš vaikystės mėlynių rinkimo katorga visai žavi, su lašiniais papjaustytais, su agurku, su duonos rieke ir su maudynėmis tobulai švariame miško ežerėlyje. Žagarės miestukas labai dailus, gal ten pasibūti reiktų, ji kažkuo primena Kuldigą Latvijoje, tik mažesnė Žagarė. Vilioja mane ir Šaltiškių molio karjeras, kad patirti kitą repjefą ir maštabus karjero. Remku, dedu, o nulėksim kas bus pakeliui, ką užsinorėsim pamatyti ir kur oras leis. Ir ilgesnių pažintinių takų idėjas galimės prasklaidyti -  https://www.checkinlithuania.com/patarimai/ilgieji-pazintiniai-pesciuju-takai/

 Jau savaitė kaip startavo italų kalba, mokausi ne aš viena, o dviese varom. Programėlę naudojam, tai matom vienas kito progresą ir kiek taškų turim, kokioj pamokoj esam parodom vienas kitam. Tai dinamika yra su ta italų kalba, giminės, artikėliai, kelios raidės kažkokios kitokios, apostrofos, bet šiaip geras jausmas, kad perskaityti eina. Per savaitę mano pasiekimai: - 100 žodžių - atskiriu cafe con latte ir latte... kaip kava su pienu ir pienas :) Kvepi nauju hobiu, labai panašiu į gitarą, kur kasdien reikia skirti laiko ir labai smagu, kad abudu tą hobį puoselėjam. Mano ragazzo, mano marito irgi italų mokosi.  Tiesa, šiandien kaip tik sutikom tikrą italą ir miestą Pizą išvadinau pica... :) gerai, kad buvo, kas pataisė mano primityvų iki kaulų čiulpų itališką tarimą. Italų kalbos pasiekimai po savaitės

 Vis kokie blynai eina į trasą ir šį kartą eina į apyvartą pūsti blynai su kepimo milteliais. Šiek tiek panašūs į mini pyragėlius, šiek tiek į blynus. Vaikai vis prašo ir šie blynai su kepimo milteliais labai konkuruoja su čirviniais blynai savo populiarumu. Blynams reikės: - 3 kiaušinių - 2 šaukštų cukraus - 100ml pieno - 50g lydyto sviesto - 200g miltų - žiupsnio druskos - 1 arb.š. su kupu kepimo miltelių Blynų tešlos paruošimas: - kiaušinius išplakti su cukrumi, bet ne iki putų, t.y. nepersistengti - supilti pieną, miltus su kepimo milteliais, druska - išmaišyti, galiausiai supilti sviestą ir dar kartą išmaišyti. - kepti, vartyti, kartais lašą aliejaus, kokosų aliejaus ar sviesto įmesti į keptuvę Fluffy blynai su kepimo milteliais