Žiema, tai žiema, bet kibom šį savaitgalį į darbus. Prisiminėm, kad neaptvėrėm šilauogių ir žvyro kokie 5 kūbai ar 7 tonos prašėsi prasklaidymo. Šilauoges visai greitai sutvarkėm, kuolus suradom, tą "mažą" plaktukėlį atsinešėm, tinklą ir kitus rakandus susiradom. Ir greit sutvarkėm reikalą nesišypsodami. Na, o su žvyru buvo linksmiau. Tokia krūvelė neatrodė maža, bet nuteikianti maloniai. Kastuvai nenorėjo smigti, bet viršų nukasėm ir greit neliko įšalusio sluoksnio. Ir tuomet prasidėjo šiupeliavimas...varėm dviese, aš kažkaip kvapo gan greit pritrūkau. Tas mano šiupeliukas nemažas pasitaikė (pati pasiėmiau). Toks šiupeliukas pats tas, ypač kai meti kokius 5 metus tą žvyro šniūrą. Po trečdalio krūvos bandžiau Kęsto kantrybę ir siūliau kavos. Po pusės bandžiau irgi pasidaryti kavos pertrauką, bet ne. Pirma darbą reik padaryti, o tada jau galima ir kavos. Kantriai, sukandusi dantis mojavau tuo šiupeliuku ir mėčiau žvyrą į visus dirbtuvių kampus. Per kokį pusvalandį išskirstėm ...
Pukiokes blogas
Kasdienės naujienos apie šį, apie tą