Pukiokes blogas

 Turiu mėgstamą ledainę, turi ji dvi lokacijas. Viena lokacija senamiestyje, kita - Laisvės alėjoje. Ledai tokie geri ir skanūs, kad ledų užsuku žiemą, lietui lyjant, nuklysti link ledainės, nors ji visai  nepakeliui, lauki eilėj, kuri vinguriuoja lauke. Ir... atsidarė nauja ledainė, visai šalia mano mylimos, tik kitoje alėjos pusėje. Nuėjau išbandyti kurią čia dieną. Įeinu ir autentiškos toje erdvėje buvusios grindys yra pakeistos, bandyta išlaikyti tokį patį stiliu, bet plytelės yra porą kartų didesnės. Ledų pasirinkimas yra gan platus, patraukė akį rikotos su medumi ir Guiness skonio ledai, tad imu abudu. Ir... liksiu ištikima savo mylimai ledainei, nes nesijautė, nei rikotos, nei medaus, nei Guinesso skonio. Tikrai valgomi ledai, bet jie tokie bedvasiai ir tas interjeras toks posh, kur esmė interjeras, o ne pats produktas... ledai.

Išlydėjau vaiką į pirmą kelionę autobusu ir jau visi miegai išbėgo. Gurkšnoju kavutę, žiūriu Labas rytas ir jame rodo skulptorių V.Vaičaitį su jo įrengta parodų sale.  Norėčiau užsukti į tikro skulptoriaus erdvę ir pasidairyti. Jeigu būsim pajūryje ir bus laiko, noro, tai būtų puiki atrakcija man pabuvoti medžio kūrėjo studijoje ir šalimais esančioje parodos salėje.

Turiu rimto ryžių pudingo receptą ir turiu paprasto ryžių pudingo recepta. Tą tikrąjį indišką ryžių pudingą gaminu ganėtinai retai, o paprastutis ryžių pudingas pats pasigamina kartą į mėnesį. Paprastas ryžių pudingas net nebepamenu, kaip atsirado meniu, bet kažkur paskaičiau, kažką savo pridėjau ir jis tapo mano ryžių pudingu, kurį vaikai valgo pusryčiams arba kai grįžta iš mokyklos. Ryžių pudingui reiks: - 1 puodelio apvaliųjų ryžių (naudoju didesnį puodelį, kad pudingo liktų ir kitai dienai) - 4 to paties tūrio puodelių 3,5% pieno(dar įpilu 0,5 puodelio, kad nebūtų tirštas pudingas) - žiupsnis druskos - 2-3 valg.šaukštai cukraus - 1 arb.š. vanilės ekstrakto  Gaminimas: - Užvirti pieną su cukrumi, druska ir vanile, supilti ryžius - Maišyti kas 5-7 minutes, nes laiko matui "naudoju taimerį", kad nestovėti prie puodo ir kad neužmirščiau pamaišyti, kol sukiojuosi virtuvėje su kitomis veiklomis Po ryžių supylimo viskas užtrunka apie 35 minutes, į virimo pabaigą matosi, kokia pu...

 Šiandien buvo pilna diena nuotykių, nuo rytinio vaikų pasveikino su tėčio diena, nuo bendrų pusryčių, nuo kilimų rokiruotės iki žygio partizanams paminėti ir didesnių nuotykių, kurie finalizavosi priimamajame ir kokį 30 metų nematytos draugės. Taigi, šiandien suvokiau, kad mano tėtis yra bebaimis ir jis puikiai tiktų būti lenktynininku, aukštalipiu ar kitos specialybės žmogumi, kur baimės jausmas gerokai turi būti praoperuotas. Tėčio dieną mes su tėčiu pažymėjom priimamajam, nes bebaimiams irgi kartais prireikia medikų pagalbos.

 Vėl skaitau, vėl su pasimėgavimu geriu kūrinius kitų minčių ir užmanymų. Pietinia Kronikas, autorius Rimantas Kmita. Pirmiausia tenka adaptuotis prie nenorminės kalbos, tada keliauji žmogus laiku atgal, kur vėjai gal ok, kur tašėmis veži iš vienos šalies prekes į kitą šalį, kur muitinės tarp šalių, kur visokių bizniukų būdavo ir karts nuo karto prireikavo greitų kojų arba itin didelės drąsos. Kur norėjai būti kaip visi, kai norėjai nebūti kaip visi, kai vyko žmogaus virsmas į suaugėlį. Pirma knygos salis labai įtraukė, nes labai surezinavo su mano vaikyste, o antroji dalis arba paskutinis šimtas puslapių tokios nostalgijos lavinos nebebuvo ir viskas tykiau rutuliojosi. Šiaip pasiėmiau šią knygą galvodama skeptiškai, bet sugraužiau gan greitai ir maloniai. Vien ta Šiaulių kalb labai daug priduoda knygai ir laikmečiui savasties. Positioning, autoriai Al Ries ir Jack Trout. Ši knyga atsitiktinai atkeliavo pas mane, tiesa pasakius pasiskolinau ją, savininkui net nežinant. Teks nežinan...

 Vakar bebūnant sode sugalvojau, kad reikia su dviračiu atlėkti į sodą. Kaip tariau, taip ir padariau. Iš pat ryto sėdau ant dviračio ir myniau link sodo. Pradžia per miestą ne itin malonino vaizdais, bet gan greit liko miestas užnugaryje ir jau lėkiau Mastaičiais link Pažėrų. Šį kartą atsilaikiau pagundai ir nesustojau ledų, tik vandens pagurkšnojau ir toliau myniau. Dviratis su amortizatoriais, tai visai nebaisus žvirkelis link sodo. O sode laisvė papūgoms, su nuėjimu link tvenkinio, žolės paskutimu, kvos pagėrimu, Duolingo pasimokymu ir atsivežtais pietumis. Sodas pirmadienį visiškai tuščias, tik ne kur koks nors prietaisas įjungiamas, tik ne kur žmogaus koks balsas išgirstamas. Ramybė... O toliau noras buvo nusibelsti ne pagrindiniais keliais iki Zapyškio, įsijungiau mapsus žmogaus ėjimo režimu ir judėjau tais miško keliukais. Buvo šiek tiek asfalto, buvo daug žvirkelio, buvo visiškai miško keliukų ir buvo vienas ruožas, kur turėjau vestis dviratį. Aš, kuri nesivedu dviračio į ...

 Barselonoje paragavau tokių skanių "žuveliokų". Mažos pamarinuotos žuvytės, kurios panašios į ančiuvius, šprotus ir teko tada paskaityti, ar čia ta pati žuvytė ar visos jos skirtingos. Taigi, tai yra 3 skirtingos žuvytės, kurios visos priklauso silkiažuvių būriui. Sardinės - maloniai pažintos žuvytės Barselonoje. Šeima: Silkinės ( Clupeidae), 7 gentys ir daugiau kaip 20 rūšių. Ančiuvai - išfiliuoti ir intensyvaus skonio žuveliokai. Šeima: Ančiuvinės ( Engraulidae), o genčių yra bent 16. Šprotai - šprotai yra šprotai, visada jie gavę dūmo ir be galvų sukrauti į skardines, stiklainiukus. Šeima: Silkinės ( Clupeidae) ->  Gentis: Šprotai ( Sprattus) -> Rūšis: Šprotas ( Sprattus sprattus) Kai daugiau paskaitai ir pasidomi, tada supranti, kad tų mažų žuvyčių yra visur, šaltesniuose Baltijos jūros vandenyse ir gerokai link pietų. Mažytės, bet skanios tos žuvytės ir vis kitaip paruoštos pamalonina. Dabar garsiai galvoju, ar galėtų mums įprastus šprotus paruošti, kaip sardines,...