Pukiokes blogas

 Greit ir lėtai pralėkė 7 dienų kelionė dviese po Italiją, jos miestus, jos kalnus. Ir šiek tiek statistikos: - išlėkėm iš Lietuvos sekmadienį vakare, grįžom sekmadienį vakare - aukščiausia automobilio užfiksuota temperatūra buvo 39,5 laipsnio - aplankyti 3 Italijos regionai: Toskana, Umbrija, Romanija ir atskira valstybė - San Marinas - per 8 paras (įskaitant ir laiką LT) nueita 180.649 žingsnių. Minimum - 14K, maximum - 32K. - aplankyta miestų: Pisa, Florencija, Siena, Arezzo, Perugia, San Marinas, Pisa. Mažesnių miestukų buvo tiek daug, kad sunku juos visus bus ir išvardinti. Keli įdomesnių pavadinimų: Gubbio, Bibbiena, Pistoia, Volterra, Pienza, Assisi, San Gimignano ir daug kitų. - nuvažiuota apie 900km kalnų keliukais, pro miestelius, slėnius, regioninius keliukus visiškai vengiant autostradų - biudžetą suskaičiuosim šiek tiek vėliau, bet pagrindinės išlaidos buvo viešbučiams, mašinos nuomai su kuru, parkingui, šiek tiek maistui ir 0€ mokamiems įėjimams į muziejus, galerijas....

 Daug, labai daug visko sugėrėme per savaitę Italijoje. Šį kartą maistas buvo mažiausio prioriteto ir tiesiog buvo tik funkcija. Taigi pirmas postas iš Italijos yra apie maistą, kurio nevalgėme Italijoje. Bet visada galima jį pasigaminti namuose su beveik turimais ingredientais.

Gimė idėja, o dabar ji jau auga aukštyn. Ta idėja apie dirbtuves gimė netikėtai vieną sekmadienį ir po kelių savaičių dirbtuvės jau iškilo. Aukštis dirbtuvių buvo planuotas, bet realiai iškilo aukštesnės dirbtuvės ir turi daug žavesio  tas aukštis. Tad šį kartą sutūpėm "antram" aukšte ir gėrėm kavutę. Geras jausmas, labai geras aukštis makaluojant kojas ir dairantis aplink. Vaikai pradėjo savo dirbtuvių dalybas, čiuožykla, supynės, baldai, antras aukštas ir kitos idėjos.

 Šiandien su Aiste apsukom ratą, šnektelėjom ir šiaip pasibuvom į valias. Ir kad būtų įdomiau, užėjom į Kunigų seminariją ir šv.Jurgio bažnyčią. Labiausiai patiko Kunigų seminarija, kurios visus aukštus aplankėm - nuo rūsio iki palėpės. Rūsyje maža koplytėlė su valgomuoju, pirmame aukšte įsikūrė svečių namai, antrame redakcija, trečiame didelė salė, ketvirtame įėjimas į salės balkoną, o dar aukščiau - palėpė. Apsilankėm, pasivaikščiojom, visame pastate nesutikom nei gyvos dvasios ir išėjome pilnos įspūdžių. Tą salę aš prisiminiau, nes lankėm kursus prieš vestuves toje salėje.

 Tu kažką turi. Gyvenimo statybų romanas - autorius Jaunius Petraitis. Pilnas sarkazmo, pilnas vingrybių romanas, kurį beskaitant reikia mintims adaptuoti į savito humoro personažus ir jų sąsajas tarpusavyje. Savo rekomendaciją skaityti šią knygą skiriu: statybininkams, architektams, marketingistams, ieškantiems savęs ir galvojantiems judėti į kai ą, verslininkams, teisininkams, teisininkų ne itin švarios sąžinės klientams, barakudoms, valytojams, apsauginiams, humanitarams, ieškantiems laimės užsienyje, startuperiams, enterpreneriams ir visiems kitiems mylintiems atrasti smagių detalių apie aplink supančius kitus socialinius burbulus. Derybų vadovas - autorius Keld Jensen. Pribaigiau šią knygą tik dabar, nors skaičiau ankstesniais mėnesiais. Kaip ir nieko naujo, bet lengvai sudėliota viskas į dėžutes pagal derybų stilius: kova,  nuolaidi elgsena, vilkinimas, kompromisas, bendradarbiavimas. Viskas šioje knygoje yra žinoma, bet padėlioti į dėžutes ir šiek tiek atsinaujinti vi...

 Šį rytą messengerio platybėse frazė - "Taip sakant  - dirbtuvės - geriausia gimtadienio dovana !" Galiu tik paantrinti, kad dovana asmeniška, orientuota į mane, į visokius mano pomėgius ir tikrai reikalinga. Tokia reikalinga, kad net mintis kilo - kaip mes čia anksčiau nesugalvojom? :) Gurkšnoju rytinę kavą ir garsiai džiaugiuosi savo dovana - miela, labai miela dovana ir tokia viena iš didžiausių savo tūriu, gautų per visą gyvenimą - nekuklu.  Jau įsivaizduoju, kaip bus stalviršis, kaip bus susidėlioti rakandai, kaip bus vietos medžio ir kitiems dirbiniams į valias. Nereiks toms mano malkoms ir jau pagamintoms galvoms blaškytis po visus namukus ir visas palanges. O ir vaizdas bus neprastas pro itin gražius langus, kuriuos nukreipsim į laukus, į tolius. Nekukli gimtadienio dovana

 O kas jeigu paskelbčiau nieko nepirkimo pusmetį? Kas nutiktų, jeigu pirkčiau tik maisto, higienos ir kitų itin reikalingų daiktų, bet nepirkčiau rūbų, avalynės, buitinės technikos ir dar kažkokių rakandų į namus? Gal namuose lengviau galima būtų praeiti? Gal spintose atsirastų daugiau vietos? Galvoju garsiai, nes nesu tam tvirtai pasiryžusi, dar tik galvoju.